Išaiškėjo, dėl ko vyrų nosys yra didesnės nei moterų  (0)

Žmonių nosys būna įvairių formų ir dydžių. Bet vienas bruožas yra bendras bemaž visais atvejais: vyrų nosys yra didesnės nei moterų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Naujas Ajovos universiteto (JAV) mokslininkų tyrimas parodė, kad iš Europos kilusių vyrų nosys už moteriškas yra didesnės vidutiniškai 10 procentų. Mokslininkai mano, jog toks dydžio skirtumas atsirado dėl skirtingų lyčių atstovų skirtingo kūno sudėjimo ir skirtingų energijos poreikių: vyrai paprastai turi didesnę raumenų masę nei moterys, o raumenims auginti ir išmaitinti reikia daugiau deguonies. Didesnė nosis reiškia, kad galima įkvėpti daugiau deguonies, kuris patenka į kraują ir su krauju pernešamas į raumenų ląsteles, rašo phys.org.

Mokslininkai taip pat pažymi, kad vyrų ir moterų nosių dydžių skirtumai pradeda matytis jau nuo 11 metų, kuomet prasideda brendimas. Vertinant fiziologiškai, vyrams nuo šio amžiaus pradeda greičiau augti raumenų masė, o moterims – riebalų masė. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad brendimo metu maždaug 95 proc. brendimo laikotarpiu priaugusios masės vyrams sudaro ne riebalinis audinys, o moterims šis kiekis yra mažesnis – apie 85 procentus.

„Literatūroje šis skirtumas jau aprašytas, tačiau tai yra pirmas tyrimas, kuriuo aiškintas, kaip nosies dydis siejasi su vyrų ir moterų kūno dydžiu. Parodėme, kad augimo metu didėjant vyrų ir moterų kūnams, vyrų nosys padidėja neproporcingai stipriai. Lygiai taip pat neproporcingai stipriai didėja ir tokie energetiniai kintamieji, kaip oksigenacijos poreikis, bazinis metabolizmo greitis ir dienos energetinis poreikis“, - sakė Ajovos universiteto Odontologijos fakulteto profesoriaus asistentas Nathanas Holtonas. Jis su kolegomis savo darbą aprašė straipsnyje, kurį publikavo recenzuojamas leidinys „American Journal of Physical Anthropology“.

Mokslininkų teigimu, tai taip pat paaiškina, dėl ko šiuolaikinių žmonių nosys yra mažesnės nei mūsų protėvių, pavyzdžiui, neandertaliečių. Mokslininkai mano, jog taip yra dėl to, kad mūsų tolimieji giminaičiai turėjo didesnę raumenų masę, taigi, jiems reikėjo ir didesnių nosių tai masei išmaitinti. Šiuolaikiniai žmonės raumenų turi gerokai mažiau, taigi, jie apsieina ir su mažesniu sunaudojamo deguonies kiekiu bei mažesnėmis nosimis.

„Taigi, žmonių nosys gali ir mažėti, nes mūsų kūnų deguonies poreikis yra mažesnis nei mūsų tolimų protėvių“, - sakė N. Holtonas, pridūręs, kad šiuolaikinių žmonių ir plaučiai, ir krūtinės ląsta yra mažesni, kas patvirtina idėją, jog šiais laikais mums nereikia tiek deguonies kūno išmaitinimui, kaip reikėjo mūsų protėviams. „Tai mums parodo, kaip šiuolaikiniai žmonės fiziologiškai skiriasi nuo protėvių“.

N. Holtonas su kolegomis matavo 38 europietiškos kilmės asmenų nosių dydžius stebėjo ilgą laiką, nuo trejų metų iki maždaug 25 metų, vidinius ir išorinius nosies matavimus atlikdami reguliariais intervalais. Mokslininkai nustatė, kad berniukų ir mergaičių nosių dydžiai yra iš esmės vienodi nuo gimimo iki brendimo pradžios, maždaug 11 metų. O nuo to laiko dydžių skirtumas pradeda ryškėti.

„Net jeigu kūno dydis būna tas pats, vyrų nosys būna didesnės, nes didesnę dalį organizmo sudaro energijos požiūriu rajesni audiniai. Ir šis audinių vystymosi skirtumas pradeda ryškėti nuo brendimo“, - aiškino mokslininkas.

N. Holtonas sako, kad rezultatus galima pritaikyti ir kitoms populiacijoms, nes vyrų ir moterų fiziologiniai skirtumai galioja visose kultūrose ir rasėse, nors tai reikėtų patvirtinti papildomais tyrimais.

Ligšioliniai moksliniai darbai, panašu, N. Holtono išvadoms neprieštarauja. 1999 m. publikuotas „European Journal of Nutrition“ tyrimas skelbė, jog vyrų energetiniai poreikiai per brendimo paikotarpį padidėja dukart labiau nei moterų.

Dar vienas įdomus tyrimo aspektas – kaip jis pakeis mūsų nuomonę apie savo nosį. Tai – ne tik centrinė mūsų veido puošmena. Tai ir vertinga mūsų plaučių detalė.

„Šia prasme galime nosis vertinti kaip nepriklausomas nuo kaukolės ir labiau susijusias su ne kaukolinėmis anatominėmis kūno dalimis“, - sakė N. Holtonas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(7)
(0)
(0)

Komentarai (0)