Stebina žemės tipo egzoplanetų gausa  (0)

Žvelgiant į saulės sistemos planetų įvairovę - nuo daugiau nei +400°C įkaitusio Veneros paviršiaus iki -220°C šalčiu alsuojančio dujų milžino Urano - atrodytų tik mūsų gimtoji Žemės planeta, turinti palankų klimatą gyvybei klestėti, yra atsidūrusi tinkamiausioje mūsiškės saulės sistemos vietoje – rašo Space.com.

Tolėliau už saulės sistemos ribų situacija kiek kitokia. Remiantis antžeminių bei kosmine orbita skriejančių teleskopų naujausiais stebėjimų duomenimis, nustatyta visai nauja už Saulės sistemos ribų skriejančių planetų subkategorija – “superžemės”. Superžemės kategorijai mokslininkai priskiria naujai atrastas planetas, kurių skersmuo iki 2 kartų, o masė nuo 2 iki 10 kartų didesnė už mūsų planetos masę. Pasigirsta vis daugiau nuomonių, teigiančių, jog tai gali būti pats populiariausias egzoplanetų, aptinkamų kitų žvaigždžių planetinėse sistemose, tipas. Pastaruosius keletą metų atrandant vis daugiau panašių objektų, taip manančiųjų gretos vis gausėja.

Ypatingai didelės viltys dedamos į blausesnes ir vėsesnes už mūsų Saulę - M spektrinės klasės tipo - žvaigždes, populiariai vadinamas raudonosiomis nykštukėmis. Dėl daug žemesnės nei Saulės paviršius temperatūros bei ypatingai stabilios aplinkos, daugiau planetų, skriejančių artimomis šio tipo žvaigždei orbitomis, potencialiai patenka į gyvybei egzistuoti tinkamą zoną, o ir tokių žvaigždžių mažas dydis bei santykinai maža jų masė labai pasitarnauja aplinkui skriejančių Žemės tipo planetų aptikimui.

Mokslininkų manymu, tokių mažų ir vėsių žvaigždžių itin gausu Saulės sistemos galaktinėje kaimynystėje, kas reikštų, jog “superžemių”, aptinkamų santykinai netoli nuo mūsų, turėtų būti taipogi nemažai.

Viena tokia artima saulei trinarė žvaigždžių sistema Gliese 667 kelia ypatingai didelį mokslininkų susidomėjimą. Sistema nutolusi vos 22 šviesmečių nuo Žemės atstumu. Praeitais metais tyrėjų komanda paskelbė atradusi bent vieną “superžemės” tipo planetą prie vienos iš sistemai priklausančių žvaigždžių GJ 667C. Šiais metais kita mokslininkų komanda tikina atradusi galbūt net keletą tokio tipo planetų, skriejančių aplink šią vėsią žvaigždę. Detalesnė stebėjimo duomenų analizė rodo, kad aplink šią M klasės nykštukę gali iš viso skrieti net šešios ar septynios planetos, iš kurių net trys ar penkios galėtų priklausyti “superžemių” kategorijai ir skrieti gyvybei egzistuoti palankioje zonoje.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Robertas Naudžiūnas

(8)
(0)
(0)

Komentarai (0)