Galaktikos kaimynystėje sprogusi supernova dovanoja amžiaus galimybę  (0)

Praėjusią naktį astronomai užfiksavo supernovą Messier 82 (M82) galaktikoje, esančioje maždaug už 12 mln. šviesmečių nuo Žemės. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nuotolis per didelis, kad tai būtų įdomu, tačiau ši supernova su įmantriu pavadinimu PSN J09554214+6940260 iš tiesų yra neįtikėtinai arti ir astronomams gali suteikti daugybę informacijos apie iki šiol labai vargingai tyrinėjamą tamsiąją energiją.


Pirmasis apie atradimą paskelbė Londono universiteto koledžo (Jungtinė Karalystė) astronomas Steve'as Fossey, netrukus jo radinį patvirtino ir daugybė astronomų iš kitų pasaulio vietų, rašo iflscience.com. Messier 82, dar vadinama Cigaro galaktika, nuo mūsų nutolusi 12 mln. šviesmečių atstumu Didžiųjų grįžulo ratų kryptimi. Ir nors atstumas atrodo didelis, kosminiais mastais, o ypač kalbant apie supernovas, tai – visai greta. Iš tiesų tai yra artimiausia Žemei supernova nuo SN 1987A laikų – ji sprogo būdama vos 168 000 šviesmečių atstumu nuo Žemės ir buvo matoma net plika akimi. Supernova priskiriama Ia tipui. Žvaigždė iki savo sprogimo prieš 12 mln. metų buvo baltoji nykštukė, priklausiusi dvinarei sistemai. Ir nors žvaigždės skersmuo buvo panašus į Žemės, jos masė buvo panašesnė į mūsų Saulės. Dėl gravitacijos poveikio ji nuo kaimyninės žvaigždės nusiurbinėjo vis daugiau ir daugiau vandenilio dujų. Galų gale savo masę auginusi baltoji nykštukė pasiekė Chandrasekharo ribą – maždaug 1,38 Saulės masės ir susitraukė, o vėliau įvyko milžiniškos galios sprogimas, vadinamas anglies detonacija. Ši termobranduolinė reakcija generuoja tiesiog neįtikėtinus energijos kiekius – maždaug 1-2 x 1044 džaulių ir kurį laiką šis sprogimas bus apie 5 mlrd. ryškesnis už Saulę. Beje, tikėtina, kad supernovos priežastimi tapo ir dviejų baltųjų nykštukių susidūrimas, tačiau astronomai kol kas negali to įrodyti. Astronomai turėtų džiaugtis ne tik nuostabių vaizdų stebėjimo galimybe – šis sprogimas taip pat yra puiki proga patyrinėti tamsiąją energiją. Tamsioji energija – tai „vakuumo energija“, kuri, kaip manoma, skatina greitėjantį Visatos plėtimąsi. Gravitacijos jėgos teoriškai turėtų galaktikas traukti vieną prie kitos, tačiau iš tiesų jos tolsta, ir tolsta didėjančiu greičiu. Manoma, kad to priežastis yra tamsioji energija. O kadangi jos tiesiogiai stebėti neįmanoma, astronomams reikalingas žinomo ryškumo įrankis, vadinamas „standartine žvake“. Bėgant laikui supernovas tyrinėjantys astronomai gali registruoti visų šių kosminių įvykių raudonuosius poslinkius ir pagal tai nustatyti, kokiu greičiu galaktikos tolsta viena nuo kitos. Atominėse reakcijose – tokiose, kokios vyksta ir supernovose – susidaro ir silpnai su aplinka sąveikaujančios dalelės neutrinai. Neutrinai generuojami Ia tipo supernovų, nors II tipo supernovos tam kur kas tinkamesnės. Deja, M82 yra per toli, kad „IceCube“ neutrinų observatorijos mokslininkai galėtų nustatyti, ar nuo jos mus pasiekė kokie nors neutrinai. Jeigu gyvenate vietovėje, kur giedra ir pakankamai tamsu, kad gerai matytųsi žvaigždėtas dangus, nepraleiskite progos pažiūrėti į dangų ir pasidžiaugti šiuo tarpgalaktiniu šou. Supernovą visame šiauriniame pusrutulyje bus galima įžiūrėti net ir su geresniais žiūronais ar bent mėgėjišku teleskopu. Žemiau pateiktoje nuotraukoje – apytikslė vieta, į kurią reikia žvalgytis. Kalifornijos technologijų instituto mokslininkai tikina, kad supernova patį didžiausią savo ryškį turėtų pasiekti per dvi savaites.
Aut. teisės: delfi.lt
(5)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: