Lietuvoje žiemojantiems laukiniams gyvūnams baisus ne šaltis, o neatsakingas žmonių „rūpestis“  (0)

Iki pirmųjų sausio dienų užsitęsusius rudeniškus orus pakeitę šalčiai gyvūnų gyvenimo neapsunkino. Žvėrių riebalinis sluoksnis – vis dar nemažas, todėl minusinė temperatūra nebaisi. Šiuo metu vienintelis pavojus laukiniams gyvūnams – juos šeriantys, o paskui pamirštantys žmonės.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Iki pat šių metų pradžios žvėrys miškuose gyveno kaip inkstai taukuose – vyravo pliusinė temperatūra, maisto netrūko, nes jo neuždengė sniego pusnys. Tačiau dabar orai gerokai atšalo.

Kaip 15min.lt sakė Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas, laukiniai gyvūnai ir dabar gyvena gerai, juolab kad atšalo ne per vieną naktį. „Nei gyvūnai, nei paukščiai, kurie žiemoja Lietuvoje, temperatūros kritimo nepajuto, smūgio nebuvo, nes jie prisitaikę“, – paaiškino jis.

Ledas supjausto gyvūnams kojas

Pašnekovas pabrėžė, kad žvėrims būna sunkesnių laikų, dažniausiai jie užklumpa prasidedant pavasariui.

„Kai baigiantis žiemai sniego sluoksnis būna pusmetrio storio, prasideda lijundra ir sniego paviršius pasidengia ledu. Tuomet daugelis gyvūnų, pavyzdžiui, stirnos, į jį susižaloja kojas. Tuo metu plėšrūnams problemų ledas nekelia. Tokios sąlygos yra kritinės“, – sakė jis.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas taip pat sakė, kad žvėrys miškuose gyvena be problemų.

„Gyvūnai ilgą laiką turėjo maisto, o šalta tik antrą savaitę, žvėrių riebalinis sluoksnis yra pakankamas. Šiandien važinėjau po miškus ir mačiau stirnų, jos atrodo puikiai“, – sakė jis.

S.Mikėnas pabrėžė, kad šerdami gyvūnus žiemą žmonės kartais patys to nežinodami jiems pakenkia.

„Labai svarbu, kad pašarai būtų kokybiški, gyvūnams nebūtų paliekami pašvinkę grūdai ar supelijusi duona“, – pridūrė jis.

Žvėrių apgaudinėti negalima

Pasak E.Greimo, žmonės gerai elgiasi atnešdami gyvūnams grūdų ar daržovių. „Atskirčiau tai nuo medžiotojų, kurie dideliais kiekiais šeria gyvūnus, kad juos nupenėtų, elgesio. Jų – visai kiti tikslai“, – pridūrė jis.

Lietuvos gamtos fondo vadovas pabrėžė, kad laukinius žvėris pradėję šerti žmonės turi nenustoti to daryti: „Negali būti taip, kad po trijų savaičių nusprendžiama, kad šerti pakaks. Gyvūnai pripranta gauti maisto ir laukia, nes tikisi, kad bus taip, kaip buvo vakar. Laukdami maisto jie praranda brangų laiką, nes nežino, kad jiems niekas neatneš. Per tą laiką jie galėtų maisto ieškoti kitur“.

E.Greimas žmonėms pataria gyvūnų šėryklas įrengti tose vietose, kur nėra plėšrūnų, ypač – valkataujančių šunų.

Prie Baltarusijos gyvūnų šerti negalima

Dėl Lietuvoje praėjusį penktadienį šernuose aptikto afrikinio kiaulių maro antradienį aplinkos ministras Valentinas Mazuronis uždraudė šerti medžiojamuosius gyvūnus 10 kilometrų zonoje nuo Lietuvos – Baltarusijos sienos.

Taip pat buvo paskelbta, kad Lietuvos šernų laukia liūdnas likimas – dabartinę 60 tūkst. šernų populiaciją planuojama sumažinti iki 6 tūkstančių.

Šiuo metu svarstoma, kaip toks drastiškas populiacijos sumažinimas atsilieps gamtai.

Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas medžiotojas Algis Petrauskas portalui Lrt.lt sakė, kad sumažėjus šernams, vilkų maisto šaltiniu taps stirnos, kurių Lietuvoje yra apie 100 tūkst.

Tačiau E.Greimas greitų išvadų daryti nelinkęs. „Prognozuoti neįmanoma, nes yra daug nenumatytų faktorių, koks bus klimatas, ar galų gale pavyks sumedžioti tiek šernų, kiek planuojama. Dabar man tai atrodo nerealu“, – sakė jis.

Pašnekovas pabrėžė, kad vilkai šernų aktyviai nemedžioja – nebent jaunus šerniukus.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(2)
(1)
(-1)

Komentarai (0)