Trečio pagal dažnumą vėžio operacija: 60 proc. atvejų jis diagnozuojamas per vėlai  (0)

Medikai, leidę stebėti modernią storosios žarnos vėžio operaciją laporoskopu, kai pacientui atliekami tik minimalūs pjūviai, o vidaus vaizdas stebimas ekrane, teigia, kad Lietuvoje nė penkerių metų neišgyvena daugiau nei pusė storosios žarnos vėžiu sergančių žmonių.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nors ankstyvosiose stadijose šis vėžys išgydomas labai nesunkiai, daugiau nei 60 proc. atvejų nustatomas per vėlai. Kasmet storosios ir tiesiosios žarnos (kolorektaliniu) vėžiu Lietuvoje per metus suserga 1600 žmonių, daugiau nei 900 miršta.

Kokios galimybės išgyventi penkerius metus


Kaip pasakojo Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. Kęstutis Strupas, kuris taip pat yra Lietuvos chirurginės onkologijos draugijos prezidentas bei Storosios žarnos vėžio prevencinės programos koordinavimo grupės pirmininkas, prie tokios operacijos dirba du chirurgai ir slaugytoja. Jos metu naudojamasi specialiais vienkartiniais pagaliukais, kurie kainuoja 900-1000 Lt. Jais išpreparuojamas visas nereikalingas audinys. Vidutinė operacijos trukmė – apie tris valandos, itin sunkiais atvejais ji gali trukti ir beveik šešias.

Pacientui, kuriam buvo atliekama rodoma operacija, diagnozuotas antros-trečios stadijos vėžys, tačiau tiksli stadija visada nustatomas tik išoperavus audinį.

Storosios ir tiesiosios žarnos (korolektalinis) vėžys tiek vyrams, tiek moterims yra trečia pagal dažnumą vėžio rūšis (po krūties ir gimdos kaklelio vėžių moterims ir plaučių bei skrandžio vėžio vyrams). Pasaulyje nuo kolorektalinio vėžio per metus miršta daugiau nei pusė milijono žmonių, storosios žarnos vėžys taip pat užima trečiąją vietą pagal sergamumą ir sudaro maždaug 9 proc. visų naujai nustatomų piktybinių navikų.

Storosios žarnos vystymasis prasideda nuo tam tikro nepiktybinio darinio – polipo, iš kurio išsivysto adenoma, o iš jos per 10-30 metų – vėžys. Taigi vėžys vystosi ilgai. Deja, statistika rodo, kad per 60 proc. atvejų jis nustatomas jau 3-4-tos stadijos arba būna taip išplitęs, kad negalima nustatyti stadijos. Pirmos stadijos vėžys nustatomas vos 12 proc. pacientų, antros – 25 proc. Atsiradus vėžiniams pakitimams, ketvirta stadija pasiekiama labai greitai – per 0,5-1 metus.

Išgyvenamumas iki penkerių metų su pirmos stadijos vėžiu siekia apie 90 proc., tuo tarpu ketvirtos stadijos – vos 10 proc. Taigi anksti nustatytas storosios žarnos vėžys žymiai pagerina gydymo efektyvumą bei padidina tikimybę pasveikti. Didžiojoje Britanijoje atliktų tyrimų duomenimis, apie 90 proc. pacientų, sirgusių kolorektaliniu vėžiu, atlikus operacijas pavyko gerokai prailginti gyvenimo trukmę. Tai vieni iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų.Tačiau viena didžiausių kolorektalinio vėžio problemų ir yra ta, kad nesant ankstyvų ligos požymių, dažniausiai žarnyno vėžys diagnozuojamas vėlyvų stadijų. Antra vertus, egzistuoja tradiciškai neigiamas psichologinis aspektas: žmonės varžosi tirtis šią organizmo sritį.

„Taigi svarbiausia vėžį nustatyti kuo anksčiau. Pagal išgyvenamumą Lietuva atrodo panašiai kaip visa Rytų Europa: penkerius metus išgyvena 47,1 proc. storosios žarnos vėžiu sergančių pacientų ir 43 proc. sergančiųjų tiesiosios žarnos vėžiu. Tačiau nuo Vakarų Europos mes atsiliekame, nes 2009 m. Lietuvoje atsiradusi ir kasmet besiplečianti storosios žarnos vėžio programa jose veikia jau 15-20 metų. Jų patirtis rodo, kad pirmieji rezultatai atsiranda, kai programa funkcionuoja apie 10 metų. Tuo tarpu mūsų šalyje tik šiemet programa bus prieinama visiems 50-75 metų gyventojams“, - pasakojo K. Strupas.

Kodėl lietuviai geriau mirs, bet nesitirs


Pasak mediko, pastaruoju metu pasaulyje laikomasi taktikos, kad svarbu ne tik kuo anksčiau nustatyti vėžį, bet stengtis pašalinti jo atsiradimo priežastį žarnyne – polipą. To ir siekiama prevencine storosios žarnos vėžio kontrolės programa, kuri Lietuvoje veikia nuo 2009 m. Šiuo metu vėžys pagal programą kasmet nustatomas 10 proc. profilaktiškai pasitikrinti atėjusių žmonių.

Programai, finansuojamai iš ligonių kasų, pasirinktas amžius nuo 50 metų, kadangi manoma, kad būtent nuo jo didėja rizika susirgti šios rūšies vėžiu. Pirmiausiai atliekamas slapto (plika akimi) kraujo išmatose mėginys. Jeigu jis yra teigiamas, siūloma atlikti kolonoskopiją, kurios metu ir nustatoma, ar yra koks nors susirgimas. Pastaroji paprastai atliekama bendrinėje nejautroje, nes tai ne pats maloniausias tyrimas. Jei slapto kraujo mėginys išmatose neigiamas, daugiau nieko daryti nereikia. Kita patikra vyksta po dvejų metų.

Medikai programą įvardija kaip vienintelę patikimą profilaktikos priemonę nuo šio vėžio, tačiau turi konstatuoti, kad ja naudojasi vos 30 proc. minėtos amžiaus grupės žmonių.

„Mes esame atlikę apklausą, kodėl žmonės neateina tikrintis. Didžioji dalis teigė neturėję laiko. Atsakymas įdomus, bet dar įdomesnis atsakymas tų, kuriems programoje buvo nustatyta rizika susirgti vėžiu. Tik 66 proc. iš jų atvyko kolonoskopijai. Likę teigė, kad bijo tyrimo. Tuo tarpu ankstyvųjų vėžių stadijų gydymas dabar labai sėmkingas ir modernus. Adenomą, polipą ar net pirmos stadijos vėžį galima pašalinti endoskopiniu būdu“, - teigė K. Strupas.

Pasak jo, viena iš priežasčių, kodėl neateina pacientai, yra ta, kad šiam tyrimui reikia pasiruošti, išgerti žarnyną valančių priemonių, tačiau žmonės tai pamiršta. Kai jiems pasiūloma atvykti kitą kartą, natūralu, kad ne visi prisiruošia.

„Beje, slaptas kraujavimas dar nereiškia, kad yra vėžys. Ne kartą esu sulaukęs pažįstamų žmonių skambučių, kurie, pastebėję išmatose kraują skambina su prašymais juos gelbėti. 60-70 proc. atvejų tokios emocijos – perdėtos. Tačiau tikimybė, kad kažkas ne taip, yra, tik nebūtinai turi būti onkologinis susirgimas“, - nuramino medikas.

Pacientų nedrausmingumu skundėsi ir Santariškių klinikų gydytoja dr. Natalja Zaks. Nors įstaigoje susidaro nemažos eilės, kadangi čia noriai registruojasi pacientai iš visos Lietuvos, apie 50 proc. Užsiregistravusių pacientų neatvyksta, iš anksto apie tai nepranešę.

„Esu pirmoji medikų grandis. Į mus paprastai kreipiasi pacientai, kurie turi nerimą jiems keliančius simptomus, dažniausiai – kraujavimą tuštinantis. Šis simptomas paskatina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Mes pirmiausiai atliekame rektoromanoskopiją (apžiūrima tiesioji žarna įkišus į ją tam tikrą aparatą). Jei žarnynas praleidžia, galima apžiūrėti iki 25 cm. Tikimybė, kad patologija bus būtent čia – 80 proc. Jeigu nerandamas kraujavimo šaltinis, daroma kolonoskopija“, - pasakojo medikė.

Naujos technologijos – nauja viltis pacientams


Santariškių klinikose kasmet atliekama per 240 endoskopinių operacijų. Operuojama per tiesiąją žarną, taigi nėra jokių išorinių pjūvių. Laparaskopinės operacijos, kurių metu vidaus vaizdas taip pat matomos monitoriuje, o pilve padaromi tik keli 3-5 cm ilgio pjūviai, atliekamos per 350 pacientų. Tokios operacijos negalima atlikti, kai būna komplikuotas storosios žarnos navikas – per didelis, prakiuręs arba kraujuoja, taip pat jei yra metastazių. Iki 200 pacientų kasmet tenka atlikti įprastas chirurgines operacijas.

„Žinia, kaip ir kiekviena onkologinė liga, šis vėžys metastazuoja į kitus organus. Prieš 10 metų metastazė buvo siejama su labai bloga prognoze, tačiau dabar išgyventi penkerius metus turi galimybę daugiau nei 50 proc. tokių pacientų. Kartu su chemoterapija ir biologine terapija jų gydymui naudojamas metodas, kai kepenų metastazės naikinamos radiodažnuminės destrukcijos pagalba. Šis metodas taikomas arba operacijos metu, arba įduriant adatas per odą. Beje, pasaulyje atsiranda tendencija, kad jeigu yra metastazių kepenyse, yra centrų, kurie atlieka kepenų transplantaciją ir pirminiai rezultatai gan įspūdingi. Medicina labai sparčiai žengia į priekį. Prieš 20 metų man net minties nekilo, kad kažkada galėsime transplantuoti kepenis, kasą, operuoti vėžio metastazes“, - pasakojo Santariškių klinikų vadovas.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Inga Saukienė
(4)
(0)
(1)

Komentarai (0)