Gyvūnai bėga iš Jeloustono nacionalinio parko – ar superugnikalnis ruošiasi išsiveržti? (Video) (0)
Ketvirtadienį pasaulio žiniasklaidą užplūdo gąsdinantys pranešimai, kad bizonai bandomis bėga iš Jeloustono nacionalinio parko. Būtent čia yra superugnikalnis, kurio išsiveržimas galėtų pražudyti milijonus žmonių, Šiaurės Ameriką uždengti pelenais ir pakeisti klimatą visame pasaulyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vaizdo medžiagoje, įkeltoje į „Youtube“ svetainę, matyti, kaip keliu iš parko masiškai bėga bizonai. Filmuota medžiaga pasirodė balandžio 2 dieną – po to, kai šioje teritorijoje kilo nedidelis žemės drebėjimas.
Po tokių žinių iškart prasidėjo spekuliacijos, kad tai – ženklas, jog paskutinį kartą prieš 640 tūkst. metų išsiveržęs ugnikalnis ruošiasi vėl išsiveržti. Nors šis ugnikalnis nuolat yra aktyvus, per visą istoriją buvo trys pražūtingi jo išsiveržimai: prieš 2 mln. metų, prieš 1,3 mln. ir prieš 640 tūkst. metų.
Jeloustouno ugnikalnio išsiveržimas prieš 2 milijonus metų buvo katastrofiškas – pusė Šiaurės Amerikos buvo uždengta pelenais, žuvo milijonai gyvūnų.
Mokslininkai teigia, kad Jeloustouno ugnikalnio išsiveržimas galėtų pražudyti JAV – žūtų milijonai žmonių, būtų sunaikinta ekosistema šimtų kilometrų spinduliu. Dar daugiau – teigiama, kad toks masinis išsiveržimas dešimtmečiams atšaldytų visą Žemę.
Tačiau mokslininkai ramina, kad keliantys paniką interneto vartotojai neturi jokio pagrindo to daryti.
Jeloustono nacionalinio parko atstovas spaudai Alas Nashas teigia, kad jokie ženklai nerodo, jog ugnikalnis galėtų išsiveržti artimiausiu laiku. Jis aiškina, kad kasmet šiame regione įvyksta 1 000 – 3 000 nedidelių žemės drebėjimų, todėl dar vienas žemės drebėjimas nėra rodiklis, kad ugnikalnis rengiasi išsiveržimui.
„Jeloustounas niekada nenustoja drebėti“, – „Science“ sakė geofizikas Robertas Smithas iš Jutos universiteto. Seisminis aktyvumas yra normalus reiškinys šioje teritorijoje, ir mokslininkai nuolat įdėmiai jį stebi.
Tad kodėl iš parko bėga bizonai? Parkas savo „Twitter“ paskyroje paslaptį išsklaidė – gyvūnai bėga dėl žiemos. Žinduoliai migruoja į žemesnes vietoves, esančias už parko ribų, nes ten jiems lengviau maitintis. Kai sniegas ištirps, tie patys gyvūnai vėl pakils atgal į parką.
Po tokių žinių iškart prasidėjo spekuliacijos, kad tai – ženklas, jog paskutinį kartą prieš 640 tūkst. metų išsiveržęs ugnikalnis ruošiasi vėl išsiveržti. Nors šis ugnikalnis nuolat yra aktyvus, per visą istoriją buvo trys pražūtingi jo išsiveržimai: prieš 2 mln. metų, prieš 1,3 mln. ir prieš 640 tūkst. metų.
Jeloustouno ugnikalnio išsiveržimas prieš 2 milijonus metų buvo katastrofiškas – pusė Šiaurės Amerikos buvo uždengta pelenais, žuvo milijonai gyvūnų.
Mokslininkai teigia, kad Jeloustouno ugnikalnio išsiveržimas galėtų pražudyti JAV – žūtų milijonai žmonių, būtų sunaikinta ekosistema šimtų kilometrų spinduliu. Dar daugiau – teigiama, kad toks masinis išsiveržimas dešimtmečiams atšaldytų visą Žemę.
Tačiau mokslininkai ramina, kad keliantys paniką interneto vartotojai neturi jokio pagrindo to daryti.
Jeloustono nacionalinio parko atstovas spaudai Alas Nashas teigia, kad jokie ženklai nerodo, jog ugnikalnis galėtų išsiveržti artimiausiu laiku. Jis aiškina, kad kasmet šiame regione įvyksta 1 000 – 3 000 nedidelių žemės drebėjimų, todėl dar vienas žemės drebėjimas nėra rodiklis, kad ugnikalnis rengiasi išsiveržimui.
„Jeloustounas niekada nenustoja drebėti“, – „Science“ sakė geofizikas Robertas Smithas iš Jutos universiteto. Seisminis aktyvumas yra normalus reiškinys šioje teritorijoje, ir mokslininkai nuolat įdėmiai jį stebi.
Tad kodėl iš parko bėga bizonai? Parkas savo „Twitter“ paskyroje paslaptį išsklaidė – gyvūnai bėga dėl žiemos. Žinduoliai migruoja į žemesnes vietoves, esančias už parko ribų, nes ten jiems lengviau maitintis. Kai sniegas ištirps, tie patys gyvūnai vėl pakils atgal į parką.
(16)
(0)
(4)