Už savo sveiką ir ilgą gyvenimą turėtume dėkoti Juodajai mirčiai?
(1)
Juodoji mirtis – nuo 1347 iki 1351 metų siautusi maro epidemija, kurią sukėlė bakterijos Yersinia pestis - išnaikino nuo 30 iki 50 proc. Europos populiacijos. Tačiau tai – tik žinomiausias iš kelių bakterijos žygių per žmoniją, kartu nusinešusių begalę gyvybių. Milijoną kartų už mus mažesnis sutvėrimas Y. Pestis yra sukėlęs tris didžiules pandemijas. Žudyti bakterija nesiliauja iki šiol. Dėl šių istorinių baisybių maras iki šiol išlaiko vienos didžiausių žmonijos rykščių reputaciją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
O ar apie marą galima pasakyti ką nors gero? Pasirodo, galima. Mokslininkės Sharon DeWitte atlikta analizė (jos rezultatus publikavo recenzuojamas leidinys „PLoS ONE“) rodo, jog žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, maras buvo naudingas: išgyvenusieji Juodąją mirtį ir jų palikuonys buvo sveikesni ir gyveno ilgiau – tai reiškia, jog bakterinė infekcija suveikė kaip gigantiškas natūralios atrankos filtras, išnaikinęs silpną ir vargiai gyvybingą populiacijos dalį, rašo realclearscience.com.
Dėl daugybės mirčių buvo manoma, jog Juodoji mirtis žudo nesirinkdama. Tačiau tai nėra tiesa. Daug didesnė mirties tikimybė buvo tiems žmonėms, kurie iki infekcijos pradžios buvo seni arba šiaip prastos sveikatos. Žinoma, mirdavo ir tie žmonės, kurie iki infekcijos buvo sveiki kaip ridikai. Tiesiog, kaip ir daugelio ligų atveju, sveikesnieji turėjo geresnę išgyvenimo tikimybę. Ironiška tai, jog išgyvenusieji Juodąją mirtį europiečiai paveldėjo kur kas geresnį pasaulį. Maisto kainos krito, darbo užmokestis kilo, o gyvenimo kokybė pagerėjo.
Dr. S. DeWitte analizavo 464 asmenų, Londone mirusių dar iki Juodosios mirties, XI-XIII amžiais. Taip pat ji analizavo 133 skeletus Londone po Juodosios mirties, nuo 1350 metų iki XVI a. vidurio, palaidotų žmonių skeletus. Įvertinus pagerėjusią gyvenimo kokybę po Juodosios mirties, Dr. S. DeWitte darė prielaidą, kad po maro pandemijos žmonės turėjo gyventi ilgiau. Būtent tai ji ir nustatė.
Brėžiant išgyvenamumo kreivę išaiškėjo, kad londoniečiai po Juodosios mirties tapo kur kas sveikesni. Vidutinio amžiaus ribą pasiekdavo kur kas didesnė populiacijos dalis.
Panašu, kad šiuo atveju labai tinka patarlė „Tai, kas tavęs nenužudo, tave sustiprina“.