Mokslininkai priėjo išvadą, kad vaisinės musės mąsto (0)
Pasirodo, vaisinės musės nėra instinktų aklai vedini sutvėrimai. Tyrėjai priėjo išvados, kad jos irgi sugeba pagalvoti prieš kažką darydamos. Šiam procesui naudojama maždaug 200 neuronų grupė ir FoxP baltymas, nustatė mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis žmogaus sprendimo priėmimo modeliais, mes apsisprendžiame staigiai, kai užtenka įrodymų. Kai trūksta, procesas užtrunka. Pasirodo, vaisinės musės turi iki šiol neužfiksuotų protinių sugebėjimų, iflscience.com citavo prof. Gero Miesenbocką.
Tam, kad nustatytų, kaip tiksliai veikia musių nervų sistema, G. Miesenbockas ir kolegos stebėjo, kaip jos elgiasi įvairiose situacijose. Vabzdžiai buvo uždaryti kamerose, kuriose buvo prileista metilcikloheksanolio (MCH), kurio kvapo musės buvo ištreniruotos vengti. Pastebėta, kad kamerose pakėlus MCH koncentraciją, musės labai skubėdavo išskristi lauk, o sumažinus – jos nusiramindavo ir kameroje praleisdavo ilgesnį laiką, bandydamos nustatyti, ar medžiagos kiekiai kameroje yra dideli.
Tada musės buvo patalpintos kameroje, kurios viename gale MCH koncentracija buvo didelė, kitame – maža. Vabzdžiai tuomet iš karto skrisdavo į mažesnės koncentracijos zonas. Tačiau kuo MCH koncentracija abiejose kamerose tapo panašesnė, tuo ilgiau musės užtrukdavo svarstydamos. Mokslininkai pastebėjo, kad musės nesielgia impulsyviai, prieš atitinkamai pasielgdamos jos pirmiausiai kaupia reikiamą informaciją ir ją apdoroja, o paskui priima sprendimus.
Taip pat G. Miesenbocko komanda suskaičiavo, kad iš musės smegenyse esančių 200 tūkst. neuronų, sprendimų priėmimo procese dalyvauja 200 neuronų ir baltymas FoxP. Pastarojo baltymo mutacijos ir defektai taip pat musių smegenyse lemia ilgesnį sprendimų priėmimo laiką.
Tyrimas publikuotas leidinyje „Science“.
Tam, kad nustatytų, kaip tiksliai veikia musių nervų sistema, G. Miesenbockas ir kolegos stebėjo, kaip jos elgiasi įvairiose situacijose. Vabzdžiai buvo uždaryti kamerose, kuriose buvo prileista metilcikloheksanolio (MCH), kurio kvapo musės buvo ištreniruotos vengti. Pastebėta, kad kamerose pakėlus MCH koncentraciją, musės labai skubėdavo išskristi lauk, o sumažinus – jos nusiramindavo ir kameroje praleisdavo ilgesnį laiką, bandydamos nustatyti, ar medžiagos kiekiai kameroje yra dideli.
Tada musės buvo patalpintos kameroje, kurios viename gale MCH koncentracija buvo didelė, kitame – maža. Vabzdžiai tuomet iš karto skrisdavo į mažesnės koncentracijos zonas. Tačiau kuo MCH koncentracija abiejose kamerose tapo panašesnė, tuo ilgiau musės užtrukdavo svarstydamos. Mokslininkai pastebėjo, kad musės nesielgia impulsyviai, prieš atitinkamai pasielgdamos jos pirmiausiai kaupia reikiamą informaciją ir ją apdoroja, o paskui priima sprendimus.
Taip pat G. Miesenbocko komanda suskaičiavo, kad iš musės smegenyse esančių 200 tūkst. neuronų, sprendimų priėmimo procese dalyvauja 200 neuronų ir baltymas FoxP. Pastarojo baltymo mutacijos ir defektai taip pat musių smegenyse lemia ilgesnį sprendimų priėmimo laiką.
Tyrimas publikuotas leidinyje „Science“.
(45)
(2)
(43)