Kaip gaminamas produktas, be kurio nė vienas neapsieiname (Video)  (2)

Belgijoje, Briuselio šiaurinėje dalyje jau trečius metus vykdomas pilotinis projektas, kurio tikslas - sukurti visiškai suyrančią medžiagą, galinčią pakeisti įprastą plastiką.


Šiuo metu „Aquiris/ Veolla“ įmonių teritorijoje veikiantys nuotekų valymo įrenginiai iš dumblo, naudojant specialią patentuotą technologiją, sugeba išgauti apie 10 kg bioplastiko per savaitę, tačiau keliami kur kas ambicingesni tikslai. Apie juos Briuselyje vykusioje Žaliojoje savaitėje sutiko papasakoti įmonės atstovai, žurnalistus pakvietę į ekskursiją.

Bioplastiko gamintojos – ėdrios bakterijos

Teritorijoje, veikiantys vandenvalos įrenginiai aptarnauja 1,4 mln. Briuselio gyventojų. Nuotekų vanduo nėra išvalomas iki geriamo, tačiau žymiai pagerinama jo ekologinė būklė. Kasdien valymo įrenginiuose yra išvaloma 275 mln. litrų nešvaraus vandens, atitekančio iš centrinių miesto vamzdynų ir vėliau išleidžiamo į Senos upę. Kaip atitikmuo tokiam išvalomam vandens kiekiui galėtų būti 100 olimpinių žaidynių baseinų dydžio teritorija. Įmonė skaičiuoja, kad kasmet iš nuotekų yra pašalinama 1800 tonų atliekų. Ilgai galvota, kur dalį jų būtų galima panaudoti, kad būtų sukurtas taip vadinamas uždaro rato ekonomikos ciklas (angl. circular economy – procesas, kurio metu viskas yra pakartotinai panaudojama ir nelieka atliekų).

„Veolla“ įmonių grupė nusprendė pradėti vystyti pilotinį projektą bandydama išgauti bioplastiką iš nuotekose susidarančio dumblo. Pirmieji bandymai atlikti laboratorijose Švedijoje, gauti neblogi rezultatai. Taigi, šiandien „Aquiris“ valymo įrenginių pagalba yra išgaunama apie 10 kg bioplastiko per savaitę.

„Kaip mes tai darome? Maitiname atrinktas bakterijas dumblu, kuris atkeliauja iš valymo įrenginių. Bakterijos tiek išpamsta, kad susprogsta – tai, kas lieka po to ir yra pirminis bioplastiko produktas. Vėliau reikia gautą masę išvalyti, šis procesas atliekamas Švedijoje. Yra įmanoma pagaminti 20 tonų bioplastiko per metus iš tų įrenginių, kuriuos turime čia, Briuselyje“, - žurnalistams pasakojo „Aquiris“ atstovas Bernardas Lambrey, rodydamas įrenginius, kurių pagalba nuotekų dumblas verčiamas bioplastikų.

Šiuo metu bioplastiko išgavimo įrenginiai neturi didelių pajėgumų, tačiau norima šią veiklą išplėsti. „Bioplastikas yra labai biologiškas produktas, suyrantis per 20 metų – tai labai aplinkai draugiška technologija“, - vieną iš gaminamo produkto privalumų įvardija B. Lambrey.

Dairosi partnerio

Prieš trejus metus pradėtai kurti bioplastiko gamybos technologijai ieškoma partnerio, su kuriuo projektas būtų toliau vystomas. Nors iš pagaminto bioplastiko galima pagaminti bet ką – pradedant plastikiniais krepšiais, kreditinėmis kortelėmis ir baigiant kur kas didesniais plastiko gaminiais, šiuo metu masinė jo gamyba nėra vykdoma.

„Turėjome kelis suinteresuotus asmenis, tačiau jie norėjo perimti visą procesą, o mes norime bendradarbiauti. Mes nenorime šio projekto parduoti, norime dirbti kartu, nes tikime jo ateitimi“, - patikslina B. Lambrey. Anot jo, „Veolla“ įmonių grupės tikslas – sukurti visą gamybos procesą, kurio metu būtų atliekami du svarbūs darbai - valomas nuotekų vanduo, o iš jame susidarančio dumblo gaminamas bioplastiko produktas.

Kiek šiuo metu kainuoja tokio bioplastiko gamyba, įmonės atstovas teigia negalintis pasakyti, tačiau tikina, kad jo gamyba, ją išplėtojus, tikrai atsipirktų.

Paklaustas, kam yra ieškomas partneris, B. Lambrey aiškino, kad jiems reikia rinkos žinovų, kurie išmanytų, kam bioplastikas galėtų būti parduodamas ir kur jis turėtų didžiausią vertę.

„Mes esame vandens valymo specialistai, bet neišmanome komercinių subtilybių, kur galima būtų parduoti pagamintą bioplastiką“, - paaiškino „Aquiris“ atstovas.

Bakterijas atrenka taikydami „puotos ir bado terapiją“

Bioplastiko gamybai naudojamos bakterijos, kurios geba „apdoroti“ teršalus vandenyje. Viso proceso metu naudojami trys skirtingi reaktoriai – viename jų vyksta bakterijų atranka, kitame – jų papildomas maitinimas (fermentacija), o trečiajame – bakterijos savo kūne sukaupia biopolimerus (akumuliacija).

„Bakterijos buvo ilgą laiką tiriamos laboratorijose. Tam, kad atrinktume tinkamiausias, gebančias įsisavinti daugiausiai teršalų iš vandens, turėjome sukurti joms tam tikrą aplinką. Mes jas maitiname specialiomis medžiagomis, tada taikome „puotos ir bado terapiją“. Kelias valandas joms neduodame nieko. Kai tai pakartojame kelias savaites iš eilės ar kelis mėnesius, bakterijos ima keisti savo elgesį – jos ima kaupti atsargas. Įvyksta natūrali atranka. Tik tos bakterijos, kurios geba prisitaikyti prie joms sukurtų sąlygų, gali išgyventi“, - aiškina įmonės atstovai.

Kai tam tikros bakterijos pereina atranką, jos yra perkeliamos į antrąjį reaktorių, kur maitinamos specialomis medžiagomis (pavyzdžiui, lakiomis riebiomis rūgštimis, kurios išgaunamos iš nuotekų). O trečiame etape, kaip jau buvo minėta anksčiau, bakterijos perkeliamos į naują talpą, kur vyksta biopolimerų gamyba. Jų išgavimas, t. y. ketvirtasis etapas, įgyvendinamas Švedijoje.

Naujas žingsnis vandenvalos versle

Pasaulyje bioplastiko gamyba iš atliekų jau yra testuojama, tačiau, čia, Briuselyje yra pasistūmėta toliausiai. Kitur daugiausiai vyksta tik bandymai laboratorijose, o čia plastikas yra gaminamas pramoniniu būdu, tik kol kas mažais kiekiais.

„Aquiris“ ir „Veolla“ įmonių grupės atstovai pabrėžia, kad bioplastiko gamyba iš dumblo simbolizuoja naują žingsnį vandenvalos versle.

„Keičiasi požiūris į nuotekų vandenį. Praeityje nuotekos buvo suvokiamos tik kaip vanduo, kurį reikia išvalyti – tam, kad nebūtų teršiama aplinka. Toks mąstymas pasikeitė. Šiandienos filosofija yra tokia, kad galima ne tik išvalyti vandenį, bet ir pakartotinai panaudoti tas atliekas, kurios lieka po vandens išvalymo. Tokiu būdu yra sukuriami papildomi, turintys vertę produktai. Esame girdėję apie PHA (angl. polyhydroxyalkanoates – bioplastiko molekulės, kurios bakterinės fermentacijos metu virsta į poliesterį), tačiau dar yra ir metanas bei trąšos. Tai yra puikus pavyzdys, kaip galima sukurti daug papildomų produktų. Nuotekų valymo gamyklos veiklą galima išplėsti iki biologinio perdirbimo veiklos“, - žurnalistams yra sakę „Veolla“ aplinkosaugos programų direktorius Herve Suty.

Įmonių atstovai teigė, jog tokį plastiką būtų galima panaudoti įvairiausiose srityse - visai gali būti, kad radus partnerį iš šio plastiko būtų gaminamos kreditinės kortelės.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
(15)
(1)
(14)

Komentarai (2)