Joks Brazilijos karnavalas ar Ispanijos pomidorų mūšis vaizdingumu ir įtampa neprilygtų Vegetarų festivaliui, kiekvieną rudenį vykstančiam didžiausioje Tailando saloje Pukete. Tegul jūsų nesuklaidina festivalio pavadinimas – su maitinimosi įpročiais jis susijęs labai nedaug. Vykstant festivaliui, jo dalyviai, daugiausia kinų kilmės Tailando gyventojai, iš tiesų nevalgo nei mėsos, nei žuvies. Tačiau gyvulinės kilmės maisto atsisakymas – tik vienas iš daugelio Vegetarų festivalio aspektų.

Šio festivalio tradicija susijusi su išeiviais iš Kinijos, dirbusiais Puketo alavo kasyklose. 1825 metais pas savo tautiečius atvyko keliaujantys kinų dainininkai, tačiau kelionės į Tailandą metu visi grupės nariai susirgo maliarija. Dar blogiau, sirgti pradėjo ir darbininkai. Išgąsdinti ligos, dainininkai nusprendė atsisakyti mėsos, užsidaryti šventykloje, atgailauti ir melstis Devynių imperatorių dievams (Kiu Ong Iah), kad padėtų išvalyti jų kūną ir protą. Visų nuostabai, epidemija liovėsi plisti, dainininkai ir daugelis žmonių pasveiko nuo ligos, kuri devynioliktajame amžiuje laikyta mirtina. Pasidžiaugti ir padėkoti dievams buvo surengta didžiulė šventė, kuri nuo to laiko švenčiama kasmet.

Vegetarų festivalis trunka devynias dienas ir prasideda devintojo Mėnulio mėnesio pirmąją dieną. Šventė vyksta netoli šešių kinų šventyklų, esančių Puketo saloje. Svarbiausia jų Jui Tui Shrine šventykla, esanti šalia Puketo miesto turgaus aikštės. Šventė prasideda prie šventyklų iškeliant ilgas, ne mažiau nei 10 m ilgio kartis, kad jomis į salą galėtų nusileisti dievai. Vakarais ant jų užžiebiami žibintai.

Unikaliausi festivalyje yra  Ma Song – žmonės, į kuriuos, kaip tikima, įsikūnija dievybės. Kiekvienos festivalio dienos rytą vyrai susikaupę skaito maldas ir palaipsniui įeidami į transo būseną virsta mediumais: ant jų pečių nusileidžia dieviškos esybės ir jie tampa dievo nešėjais Ma Song. Dabar šie žmonės įgyja nepaprastų galių, įgyja atsparumą skausmui ir yra pasiruošę kūniškų geidulių tramdymo ritualui.

Atpirkimo nepasieksi jei gailėsi savęs! – todėl šventės dalyviai daro įspūdingas ekspozicijas iš savo kūnų, perverdami juos peiliais, virbalais, ylomis, kaltais, kardais, kitokiais aštriais įrankiais, o kartais net ir revolveriais. Daugiausiai kenčia veidas – lūpos, skruostai, ausys, tačiau perveriamos ir kitos kūno dalys. Stebėtina, tačiau atrodo, kad pasiekę transo būseną dievo kariai išties neypatingai jaučia skausmą, žaizdos kraujuoja nedaug, o po jų beveik nelieka randų.

Žengdami per daugybės sprogusių petardų dūmus, ant savo pečių Ma Song kariai neša nematomas dievybes, kelioms dienoms nusileidusias į žemę, kad išsaugotų, apvalytų ir nuskaidrintų jų pačių bei visos bendruomenės sielas.

Kiekvienas vyras bet kuriuo gyvenimo tarpsniu gali būti pakviestas tapti Ma Song, jei tik jis yra nevedęs ir tam tikrą laiką susilaiko nuo seksualinių santykių. Pašaukimą jis išgirsta pats - susapnuoja, regi viziją, ar kentėdamas nuo ilgos ligos pažada dievams atlikti šią pareigą, jei tik jam bus lemta pasveikti. Iš esmės dievo karius galima padalinti į dvi grupes - vieni tiki, kad tokiu būdu prailgina savo gyvenimą, o kiti šią pareigą priima kaip dovaną už moralinių vertybių laikymąsi. Retais atvejais Ma Song gali tapti ir moterys.

Visas devynias festivalio dienas vyrauja didžiulis triukšmas - sproginėja petardos, viską skandindamos dūmų debesyje, mušami būgnai, girdisi šūksniai. Kuo daugiau triukšmo, tuo greičiau išsilakstys piktosios dvasios!

Be abejo, ši savęs žalojimo tradicija yra pavojinga sveikatai ir net gyvybei. Transo būseną pasiekę vyrai ne tik varsto savo kūną aštriais daiktais. Jie plaka save botagais, vaikšto per degančias anglis ar aštrias šukes, apsišlaksto karštu aliejumi, lipa kopėčiomis, kurių pakopos padarytos iš išgaląstų dalgių. Kol vyksta šventė, netoliese budi „greitoji pagalba“. Paprastai medikų pagalbos prireikia 10-15 žmonių per visą festivalį, tačiau dauguma nukentėjusių susižeidžia petardomis.

Festivalyje dalyvauja ne tik Ma Song kariai, bet ir daugybė tikinčiųjų iš viso Tailando bei turistų, trokštančių įsimintinų įspūdžių kelionės į Aziją metu. Pagrindinės taisyklės, kurių laikomasi festivalio metu: negalima valgyti mėsos, gerti alkoholio, negalima užsiiminėti seksu. Būtina kūno švara, skaidrios ir geranoriškos mintys, balti rūbai. Festivalyje negalima dalyvauti nei jo stebėti tiems, kurie nešioja gedulą bei nėščioms moterims.

Pervertų peiliais, virbalais, kardais žmonių vaizdas pakankamai šiurpus, tačiau žmonės, taip pat ir vaikai, stengiasi prieiti kuo arčiau prie eisenos dalyvių ir juos paliesti – tokiu būdu ir jie apsivalys. Kartais ant virbalų, kuriais perverti dievo karių veidai, užmaunami banknotai. 

Vegetarų festivalis – ne tik savęs kankinimo procesas, bet ir kasdieninis šventųjų vietų lankymas. Per visas devynias dienas į jas atnešamos namuose turimos dievų statulėlės, prieš kurias padedama maisto. Tokiu būdu dievų statulėlės bus „pakrautos“ dvasine šventyklos energija. Šventės žiūrovai bei turistai taip pat gali lankytis šventose vietose, palikti ten auką, uždegti žvakutę ar smilkalų.

Devintos dienos vakarą festivalio dalyviai pradeda atsisveikinti su juos aplankiusiais dievais, nes tiems laikas grįžti atgal į dangų. Sudeginami jų rūmai, padaryti iš popieriaus, o patys dievai išplukdomi į jūrą valtimis, prikrautomis didžiulių auksinio popieriaus krūvų.

Turistui Puketo Vegetarų festivalis – neįprastas, keistas, net šiurpus reginys, galbūt pats egzotiškiausias įspūdis, kokiu tik Tailandas kelionės metu gali nustebinti. Keliautojams iš Europos jis gali kelti įvairius jausmus – vieniems juoką, kitiems pasibjaurėjimą ar sukrečiantį atgailos jausmą. Tačiau patiems Tailando gyventojams šis festivalis yra labai svarbus. Tai apsivalymo nuo nuodėmių ir sielos nuskaidrinimo šventė.

Komentarai (0)