Kaip pasikeitė Fukušimos beždžionės ir Černobylio katastrofos paveikti žmonės  (0)

Nuo Fukušimos elektrinės avarijos praėjo jau 3 metai, tačiau mokslininkai vis dar atranda naujų nelaimės padarinių... O kaip tai atsiliepė aplinkinėje teritorijoje gyvenusiems gyvūnams?

Fukušimoje gyvenančios beždžionės raumenyse turi didesnes daleles radioaktyvaus cezio, rodo mokslininkų tyrimas, kuriuo pirmą kartą nustatytas neigiamas radiacijos poveikis Fukušimos nelaimės zonoje gyvenantiems žinduoliams. Be to, beždžionės turi mažesnį kiekį raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių, o tai gali neigiamai atsiliepti beždžionių sveikatai.

„Scientific Reports“ išspausdintame tyrime mokslininkų komanda, vadovaujama Kazuhiko Ochiai'aus iš Nippono veterinarijos ir gyvybės mokslų universiteto palygino 61 makaką, gyvenusią 31 – 400 km spinduliu nuo Fukušimos nelaimės vietos.

Jie nustatė, kad šioje teritorijoje esančių makakų radiacijos lygis svyravo nuo 78 iki 1778 bekerelių kilograme, o kitose vietose gyvenantys jų giminaičiai turėjo nepalyginamai žemesnį radiacijos lygį.

Didžiausią radiacijos lygį turinčios beždžionės gyveno 70 km nuo Fukušimos atominės elektrinės, kur 2011 m. kovą išsilydė reaktoriai.

Dar arčiau nelaimės vietos gyvenantiems žmonėms radiacijos poveikis nebuvo nustatytas, tačiau jie maitinosi iš kitų regionų atgabentu maistu.

Daugiausia problemų sukeliantys radioaktyvūs elementai po nelaimių yra jodas 131 ir cezis 137. Jeigu jodas 131 nėra gydomas neradioaktyviuoju jodu, jis kaupiasi skydliaukėje ir sukelia vėžį. O koks gali būti radioaktyvaus cezio poveikis, beveik nežinoma. Jo skleidžiama beta ir gama radiacija gali pakenkti DNR, tačiau poveikį nustatyti labai sunku, nes radiacija nesikoncentruoja vienoje žmogaus ar gyvūno kūno vietoje.

Aptiktas beždžionių radiacijos kiekis yra per mažas, kad galėtų sukelti ligas, tačiau nelaimės paveiktos beždžionės turi tokį pat raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių kiekį, kaip ir Černobylio katastrofos paveikti žmonės.

Jaunesnės beždžionės radiacijos buvo paveiktos mažiau nei suaugusios. Nebuvo pastebėta jokių ligos požymių, tačiau baltųjų kraujo kūnelių, kurie būtini norint apsisaugoti nuo infekcijų, sumažėjo.

Iki katastrofos nebuvo daryta jokių tyrimų su Fukušimos beždžionėmis, todėl kai kurie mokslininkai mano, kad jų kraujo kūnelių kiekis galėjo būti sumažėjęs dar prieš Fukušimos nelaimę. Tačiau tokia teorija mažai tikėtina, nes tiriant kitas Japonijoje gyvenančias beždžiones kraujo kūnelių sumažėjimo atvejų neužfiksuota.

Ankstesni tyrimai nustatė, kad po Fukušimos nelaimės nukentėjo drugeliai, sumažėjo bestuburių, o dėl to – ir paukščių, kurie jais minta. O radiacijos poveikis makakoms pirmą kartą parodė radiacijos įtaką žinduoliams.

Aut. teisės: 15min.lt

(5)
(0)
(5)

Komentarai (0)