Senovinės gyvybės formos maitinosi per fraktalines ataugas  (0)

Ar tai medis? Ar tai papartūnas? Ne, tai rangeomorfas, vienas iš pirmųjų sudėtingų Žemėje išsivysčiusių organizmų. Nauja šių fosilijų analizė rodo, kad rangeomorfų keisti kūnai išsivystė, kad absorbuotų kuo daugiau maisto iš aplinkinio vandens.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Rangeomorfai karaliavo vandenynuose apie 40 milijonų metų, pradedant 575 milijonų metų nuo mūsų dienų, Ediacarano periode. Iki jų gyvybė buvo mikroskopinė. Jie augo jūros dugne, smarkiai per giliai, kad galėtų naudotis šviesa fotosintezei. Užaugdavę Iki 2 metrų ilgio, jie neturėjo organų, burnų ar judėjimo priemonių, taigi, turėdavo pasyviai absorbuoti maistines medžiagas iš aplinkinio vandens.

„Geometriniu požiūriu jų sandara tam idealiai tiko, sudarydama didžiausią įmanomą paviršiaus plotą absorbcijai kur bebūtų įsikūrę,“ sako Jennifer Hoyal Cuthill iš Kembridžo universiteto. SuSimonu Conway Morrisu, ji, naudodama fosilijų kompiuterines replikas, tyrė, kaip vystėsi 11 rangeomorfų tipų anatomija.

Hoyal Cuthill rado tris pagrindinius tipus. Kai kurie buvo ilgi ir liauni, kaip kėniai, jų ataugos taisyklingais intervalais atsišakodavo nuo centrinio stiebo, kaip palmių lapai. Kitų ataugos buvo ilgesnės, labiau atsikišusios į šoną, kaip daugelis lapus metančių medžių. Paskutinioji grupė buvo panaši į jūros dugnu besidriekiančias kempines.

Kiekvieno rangeomorfo kūno planas buvo fraktalinis , tad skirtingu masteliu atrodydavo taip pat. Taip būdavo maksimizuojamas išorinis jų paviršiaus plotas, pagerinantis maisto absorbciją. Vieno kempininio rangeomorfo paviršiaus plotas buvo 58 m², beveik tiek pat, kiek žmogaus plaučių vidaus paviršiaus plotas.

Rangeomorfų fosilijos dingo maždaug prieš 542 milijonus metų, per Kambro sprogimą, staigų naujų gyvybės formų, turėjusių egzoskeletą ir galėjusių judėti ir medžioti, suklestėjimą. Rangeomorfai buvo išstumti. „Jiems nebeliko maisto ir jie patys tikriausiai tapo maistu,“ sako Hoyal Cuthill.

Žurnalo nuoroda: PNAS, DOI: 10.1073/pnas.1408542111


Andy Coghlan
New Scientist

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Input.lt
Input.lt
(5)
(0)
(5)

Komentarai (0)