Teorijos sumaltos į miltus? Miniatiūrinėje galaktikoje pastebėta gigantiška juodoji bedugnė (3)
Ar galėtumėte įsivaizduoti už žmogų 500 kartų mažesnį sutvėrimą? Na, labai apytiksliai imant, tai galėtų būti koks kirstukas ar varlė. O ar įsivaizduotumėte, kad tame už žmogų 500 kartų mažesniame organizme mokslininkai rastų įprastinio dydžio žmogaus širdį? Kaip tik maždaug tokį visas teorijas aukštyn kojomis verčiantį paradoksą astronomai aptiko ten, danguje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iki šiol buvo žinoma, kad supermasyvios juodosios skylės glūdi tik gerokai didesnių galaktikų centruose (tokia slepiasi ir mūsų galaktikos centre). Vis dėlto kaip jos ten atsidūrė, kol kas nėra aišku. O po atradimo M60-UCD1 pasidarė dar neaiškiau.
Reikalas tas, kad miniatiūrinės M60-UCD1 centre tūnančios milžiniškos juodosios skylės masė siekia maždaug 15 proc. visos galaktikos masės. Tai prilygsta 21 mln. Saulių. Palyginimui, Paukščių Tako supermasyvioji juodoji bedugnė sudaro mažiau nei 1 proc. visos mūsų galaktikos masės.
Turint omenyje tai, kad astronomai yra atradę labai nedaug tokių ypač mažų galaktikų, kokia yra M60-UCD1, kai kurios bazinės jos savybės glumina. Pavyzdžiui, panašu, kad tokio tipo galaktikų masė yra didesnė nei byloja jų žvaigždžių šviesa.
Kai kurie astronomai spėja, kad taip gali būti dėl to, jog šiose galaktikose yra daugiau masyvių žvaigždžių. Tačiau A. Setho atlikti M60-UCD1 žvaigždžių orbitinio judėjimo matavimai byloja, kad toms žvaigždėms "antsvoris" visai nebūdingas – jų masė įprasta. Masės perteklių matavimuose, ko gero, nulemia tai, kad galaktikos centre tūno supermasyvi juodoji skylė. Atradimo autoriaus teigimu, panašu, kad taip gali būti ir kitose ypač mažose galaktikose.
"Jose dabar reiktų ieškoti juodųjų skylių, kokių iki šiol ten esant nė nenumanėme, - teigia astronomas, pripažįstantis, kad jo atradimas daugiau reikšmės įgis tik tada, kai bus atrasta kitų miniatiūrinių galaktikų su milžiniškomis juodosiomis bedugnėmis.
Jo vadovaujama mokslininkų grupė ketina stebėti keletą kitų ypač mažų nykštukinių galaktikų, tačiau tik 7-8 jų yra pakankamai ryškios, kad stebėjimus būtų galima atlikti iš Žemės. A. Setjo teigimu, platesnio masto darbams reikėtų tokio kalibro antžeminio teleskopo kaip 30 metrų skersmens "Thirty-Meter Telescope".
Tyrimo rezultatai publikuoti žurnalo "Nature" rugsėjo 17 d. numeryje.
Reikalas tas, kad miniatiūrinės M60-UCD1 centre tūnančios milžiniškos juodosios skylės masė siekia maždaug 15 proc. visos galaktikos masės. Tai prilygsta 21 mln. Saulių. Palyginimui, Paukščių Tako supermasyvioji juodoji bedugnė sudaro mažiau nei 1 proc. visos mūsų galaktikos masės.
Turint omenyje tai, kad astronomai yra atradę labai nedaug tokių ypač mažų galaktikų, kokia yra M60-UCD1, kai kurios bazinės jos savybės glumina. Pavyzdžiui, panašu, kad tokio tipo galaktikų masė yra didesnė nei byloja jų žvaigždžių šviesa.
Kai kurie astronomai spėja, kad taip gali būti dėl to, jog šiose galaktikose yra daugiau masyvių žvaigždžių. Tačiau A. Setho atlikti M60-UCD1 žvaigždžių orbitinio judėjimo matavimai byloja, kad toms žvaigždėms "antsvoris" visai nebūdingas – jų masė įprasta. Masės perteklių matavimuose, ko gero, nulemia tai, kad galaktikos centre tūno supermasyvi juodoji skylė. Atradimo autoriaus teigimu, panašu, kad taip gali būti ir kitose ypač mažose galaktikose.
"Jose dabar reiktų ieškoti juodųjų skylių, kokių iki šiol ten esant nė nenumanėme, - teigia astronomas, pripažįstantis, kad jo atradimas daugiau reikšmės įgis tik tada, kai bus atrasta kitų miniatiūrinių galaktikų su milžiniškomis juodosiomis bedugnėmis.
Jo vadovaujama mokslininkų grupė ketina stebėti keletą kitų ypač mažų nykštukinių galaktikų, tačiau tik 7-8 jų yra pakankamai ryškios, kad stebėjimus būtų galima atlikti iš Žemės. A. Setjo teigimu, platesnio masto darbams reikėtų tokio kalibro antžeminio teleskopo kaip 30 metrų skersmens "Thirty-Meter Telescope".
Tyrimo rezultatai publikuoti žurnalo "Nature" rugsėjo 17 d. numeryje.
(37)
(2)
(35)