„Rojaus sodas“, kurio nesitikėtumėte išvysti Černobylyje (Foto)
(0)
Po 1986 metų branduolinės katastrofos Černobylio atominėje elektrinėje netoliese esantis Pripetės miestas ir apylinkės 30 kilometrų spinduliu buvo evakuotos. Nuo to laiko šioje Ukrainos vietoje beveik niekas negyvena, išskyrus saujelę nepanorusių išvykti senolių bei Černobylio zonoje dirbančius įvairių sričių specialistus ir milicininkus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Holivudo filmuose bei populiarioje žiniasklaidoje Černobylis apipintas mistinėmis istorijomis, dažnai siejamas su apokalipse ir mutantais. Matyt, todėl nuo 2004-jų čia kasmet atvyksta tūkstančiai turistų iš viso pasaulio.
Evakuotos zonos lankytojų ekskursijos, paprastai, trunka kelias valandas, per kurias aplankomas apleistas Pripetės miestas, Kopači vaikų darželis bei Černobylio miestelis. Pakeliui iš Pripetės į Černobylį turistų autobusai stoja prie ugniagesius veiksme vaizduojančio paminklo pavadinimu „Tiems, kurie išgelbėjo pasaulį“. Paminklas pastatytas prie veikiančios Černobylio ugniagesių stoties tvoros. Turistus lydintys gidai dažnai užsimena, kad skulptūra pagaminta už evakuotos zonos darbuotojų paaukotas lėšas. Pasakojime apie Černobylio ugniagesius dažnai minimas ir zoologijos sodas, kurį jie įsteigė 2005 metais stoties kieme. Tačiau be specialaus leidimo ir ugniagesių stoties viršininko sutikimo jo apžiūrėti niekas negali.
Nepaisant visų biurokratinių kliūčių, pasitelkus truputį diplomatijos ir gražiai paprašius ugniagesiai noriai demonstruoja savo valdas. Įėjimą į stoties kiemą prižiūrintis pareigūnas atrakina vartus ir įspėja nefotografuoti strategiškai svarbios technikos bei pastatų. Kieme sėdintys ir kortomis lošiantys ugniagesiai taip pat atsisako patekti į kadrą.
Netrukus dėmesį patraukia aptvare laikomas šernas, kuris į ugniagesių rankas pateko dar būdamas jaunikliu. Valdas aprodantis ugniagesys, nenorėjęs prisistatyi vardu sako, kad šitą padarą kelis kartus fotografo „National Geographic“ fotografai. Šernas turėjo „pozuoti“ Černobylio miestelio fone, kaip laukinis prašalaitis.
Pro šerno aptvarą nukrypuoja būrys gagenančių žąsų ir prasilenkia su grupe kalakutų. Čia pat ir narvai, kuriuose laikomi triušiai. Šalia zuja dekoratyvinės kiniškos vištelės. Laikinai gidu tapęs ugniagesys pasakoja, kad anksčiau, čia pat augino ir kelis lapiukus, tačiau paaugėję jie paspruko. Štai miškininkų išgelbėtas vilkiukas gyvena iki šiol. Dabar jis aptvarą dalinasi su priklydusiu šunimi. Abu puikiai sugyvena. Kiemo centre iškastas tvenkinys, šalia jo sumeistrauta pavėsinė. Černobylio ugniagesiai sako, kad tvenkinyje užveistos, kažkokios „veislinės“ žuvys.
Už kitos tvoros ganosi žirgai. Vos peržengus vartų slenkstį jie pasitinka lankytojus tikėdamiesi ko nors skanaus. Anot valdas aprodančio ugniagesio, anksčiau jie ganėsi atviroje pievoje, tačiau juos pradėjo žaloti laukiniai Prieževalskio arkliai, kuriuos 1998 metais Černobylio zonoje apgyvendino ekologai.
Gyvojo kampelio valdas aprodęs vyras paklaustas, kam ugniagesių brigadai prisireikė tiek gyvūnų sutriko: „Tiesą pasakius, nežinau. Zoologijos sodą įkūrė mūsų viršininkas Aleksandras Zborovskis. Jis labai myli gyvūnus. Na ir mums visiems, aišku, taip smagiau gyventi, kai yra kuo rūpintis“.
