Zondas kometoje užčiuopė atsakymą į egzistencijos klausimą  (5)

Ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos nusileidęs europiečių zondas „Philae“ jau išeikvojo baterijose sukauptą energiją ir buvo užmigdytas, tačiau prieš tai spėjo atlikti kelis itin svarbius bandymus. Vieno jų metu aparatas užfiksavo tai, ko itin laukė gyvybės Žemėje kilmę siekiantys nustatyti mokslininkai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kol „Philae“ ilsisi, mokslininkai Žemėje intensyviai analizuoja jo atsiųstus pirminių bandymų duomenis. Kol dar turėjo energijos, zondas atliko kelis svarbiausius eksperimentus – paėmė kometos atmosferos ir ledinio paviršiaus pavyzdžius.

Pirminė šių duomenų analizė nustebino mokslininkus: anot jų, „uostydamas“ atmosferą zondas joje užfiksavo organinių molekulių.

„Philae“ komandos narys Stephanas Ulamecas iš Vokietijos aviacijos ir kosmonautikos centro neslėpė entuziazmo: „Šie duomenys padės mums išsiaiškinti, ar organines molekules į ankstyvąją Žemę atnešė kometos.“

Nors tiksli šių molekulių sudėtis tebėra nustatinėjama, vien organinių medžiagų egzistavimas kometos atmosferoje yra svarbus atradimas, patvirtinantis teoriją, jog pirmąsias gyvybės užuomazgas į Žemę atnešė kometos.

„Mes surinkome daug vertingų duomenų, kuriuos buvo įmanoma gauti tik tiriant tiesioginį kontaktą su kometa, – sakė projekto mokslinis vadovas, Vokietijos aviacijos ir kosmonautikos centro atstovas Ekkehardas Kührtas. – Pridėjus „Rosetta“ atliktus matavimus, mes smarkiai priartėjome prie išsamaus supratimo apie kometas. Jų paviršiaus savybės atrodo visai kitokios nei buvo manoma iki šiol.

100 kg sveriantis zondas „Philae“ ant kometos paviršiaus nutūpė praėjusią savaitę, tačiau vėliau paaiškėjo, kad nusileidimas vyko ne taip sklandžiai, kaip tikėtasi. Aparatas nesugebėjo prisitvirtinti prie kometos paviršiaus ir tūpdamas kelis kartus atšoko bei nukrypo nuo numatytos nusileidimo zonos. Aparatas pateko į stataus skardžio šešėlį, kur saulės baterijos negalėjo jo aprūpinti pakankama energija.

Dėl to zondas liko priklausomas nuo akumuliatoriaus, kurio energijos pakako apie 60 valandų vykdytiems moksliniams eksperimentams.

„Philae“ ir jį nešęs kosminis aparatas „Rosetta“ startavo 2004 metais ir sukorė 6,5 mlrd. kilometrų, tada buvo pradėti tyrimai, turintys suteikti daugiau žinių apie kometas – dangaus kūnus, sudarytus iš pirminės medžiagos, atlikusios nuo Saulės sistemos formavimosi pradžios prieš 4,6 mlrd. metų.

Misijos vadovai neatmeta galimybės, kad ryšį su „Philae“ pavyks atnaujinti ateinančiais mėnesiais, kai 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometa labiau priartės prie Saulės – jeigu zondas išliks prikibęs prie jos paviršiaus.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(88)
(4)
(84)

Komentarai (5)