Itin liūdna demografinė prognozė: greitai Lietuvoje neliks nė 2 mln. gyventojų  (43)

Lietuvoje neliks nė 2 mln. gyventojų. Nykimo nestabdys nei ilgėjanti gyvenimo trukmė, nei mažėjanti emigracija.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Taip pristatydama demografines prognozes trečiadienį Seime teigė profesorė Vlada Stankūnienė. Pasak mokslininkės, iki 2 mln. gyventojų Lietuva susitrauks jau 2040 metais, o iki 2080 m. gyventojų skaičius nukris iki 1, 9 mln.

„Amžiaus viduryje kas dešimtas žmogus bus vyresnis nei 80 metų amžiaus ir į tai reikia atkreipti dėmesį įstatymų rengėjams. Jei šiuo metu darbingo amžiaus žmonių yra 2 mln., amžiaus viduryje liks tik 1 mln.“, - atkreipė dėmesį demografė.

„Eurostato prognozės mums irgi liūdnos, nors ten įdėta optimistinių prielaidų. 2040 metais gyventojų skaičius sumažės iki 2 mln., 2060 metais bus kritęs iki 1,8 mln., ir tai turint omenyje gimstamumo, emigracijos optimistines prognozes“, - sakė V.Stankūnienė.

Prognozuojama, kad gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje bus sparčiausias tarp visų Europos Sąjungos šalių.

„Pastaraisiais metais mirtingumo lygis neadekvačiai aukštas ir aukščiausias tarp ES, vyrų ir moterų tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas – didžiausias ES, senėjimo tempai aukščiausi ES, vyks labai spartus gyventojų senėjimas“, – apibendrino profesorė.

Elgiamės žalingai


Pasak V. Stankūnienės, mirties priežasčių dėl alkoholio statistika akivaizdžiai rodo, kad mes elgiamės žalingai. Pirmaujame ir pagal rizikingo elgesio nulemtas mirties priežastis, savižudybes.

„Tarsi jaaučiamas nusiraminimas, kad bent gimstamumas sustojo vietoje, yra stabilus, lyg pas mus viskas gerai. Tačiau mes sustojome beveik dugne. Tik tik pradėję kopti sustojome, todėl verta susirūpinti demografine situacija Lietuvoje“, - pabrėžė V. Stankūnienė.

Pasak demografės, gyventojų skaičiaus kreivė rodo, kad Lietuvoje žmonių intensyviai mažėja ir paskutinį šimtmetį – sparčiausiai iš visų ES šalių. Emigracijos skaičiai – dideli, o natūralus prieaugis nepakankamas.

Emigracija „išpjovė“ jaunimą ir vaikus


„Pastaruoju metu emigracija tarsi mažėja, tačiau mes stabiliai, daugmaž po 10 tūkst. žmonių per metus sumažėjame todėl, kad daugiau žmonių miršta, nei gimsta“, - pabrėžė mokslininkė.

V. Stankūnienės žodžiais, ilgą laiką buvusi didelė emigracija amžiaus struktūroje „išpjovė“ jaunimą, o ilgą laiką trukęs mažėjęs gimstamumas – priaugančią kartą.

„Po 2011 m. surašymo matyti, kad ypatingai paliesta vaikų ir jaunimo dalis. Išpjautas potencialas, kad vaikai gimtų, tad ir ateitis nieko gero mums nežada. Pagyvenusių žmonių dalis ne mažėja, o didėja“, – atkreipė dėmesį V. Stankūnienė.

Per 20 metų vyresnių Lietuvos gyventojų dalis visuomenėje didėjo sparčiausiai, Lietuva senėjo intensyviausiai, palyginti su kitomis Europos šalimis.

„Dėl gimstamumo gera žinia ta, kad Lietuva šiuo požiūriu yra net truputį aukščiau ES vidurkio. Situacija bloga, bet ES mes esame maždaug per vidurį. Bloga situacija, bet ne pati blogiausia“, – sakė demografė.

Kas vyksta su vyrais?


Vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje – pati trumpiausia tarp ES šalių ir taip yra kurį laiką. Pasak V. Stankūnienės, panaši situacija ir kitose Baltijos šalyse.

„Prieš 50 metų moterų ir vyrų gyvenimo trukmė beveik nesiskyrė. Dabartiniu metu vidurio Europos šalys žengia į vakarietišką kelią, o Lietuva ne“, – pastebėjo profesorė.

Atsakydama į klausimą, kodėl šia prasme mes atsiliekame ir dar labiau tas atsilikimas didėja, V. Stankūnienė atkreipia dėmesį, kad 7 praėjusio amžiaus dešimtmetyje Vakaruose pradėta tausoti sveikatą. Ar Lietuvoje ji tampa vertybe, ar praktikuojama nesveika, sveikatai žalinga elgsena?

„Mes esame prie tų, kur praktikuoja žalingą elgseną ir sveikatą žalojantį gyvenimo būdą“, – konstatavo mokslininkė. – Tai atsispindi ir statistikoje, dėl ko mirštame. Jei Vakaruose mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų pradėjo mažėti ir vis dažniau mirštama nuo onkologinių, kitų ligų, pas mus tebepirmauja mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Be to, Lietuvoje vyrai šiomis ligomis pradėjo sirgti dar ir jaunesniame amžiuje. Šiuo požiūriu mes nuo ES senbuvių skiriamės sveikatą žalojančiu elgesiu“, – pakartojo V. Stankūnienė.

Naujausi demografiniai duomenys pristatyti trečiadienį Seime vykusioje diskusijoje „Lietuvos demografinė situacija ir ateities scenarijai“, kurią organizavo Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas ir Seimo narė Giedrė Purvaneckienė kartu su Vytauto Didžiojo universitetu.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Ieva Urbonaitė-Vaininenė
(24)
(11)
(13)

Komentarai (43)