Metų reginys: vasario danguje Venera susitiks su Marsu  (0)

Vakarais giedrame danguje išsiskiria ryškiausia metų planeta Jupiteris, ne mažiau įspūdingai šį mėnesį spindi ir Šienpjovių žvaigždynas bei Venera. Tačiau vasario naktys pateiks ir daugiau nuostabių reginių.


Sausį išryškėjusi Lovejoy kometa stebėtojo akį vis dar džiugina, tačiau giedrais vasario vakarais žvaigždėtame danguje žvilgsnį trauks ir dvi savo ryškumu išsiskiriančios planetos – Jupiteris ir Venera-Vakarinė.

Gelsvas Jupiteris rytinėje dangaus skliauto pusėje švyti per vidurį tarp kylančių Zodiako Liūto ir Vėžio žvaigždynų. O dar ryškiau spinduliuojanti Vakarinė vis labiau linksta prie vakarų horizonto.

Įspūdingai vasario mėnesį atrodo virš pietų horizonto kopiantis ryškių žiemos žvaigždžių supamas Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas. Pietuose virš Šienpjovių žėri Jaučio žvaigždynas su įsidėmėtinais Sietyno (Plejadžių) ir Hiadų žvaigždžių spiečiais. Dar aukščiau švyti beveik į patį zenito tašką įkopęs Vežėjas su ryškiąja Kapelos žvaigžde. Kiek dešiniau nuo Šienpjovių spindi Persėjo žvaigždės.

Kairiau ir aukščiau – Dvynių žvaigždynas, lengvai atpažįstamas pagal dvi ryškias viena virš kitos išsidėsčiusias žvaigždes: Kastorą (aukščiau) ir Poluksą (žemiau). Žemiau Šienpjovių tekančiame Didžiojo Šuns žvaigždyne spindi šviesiausia viso dangaus žvaigždė Sirijus. Ją šviesumu vakarais gali aplenkti tiktai Jupiteris.

Paskutinį žiemos mėnesį tamsiame dangaus skliaute ryškiai spindi keturios planetos. Venera-Vakarinė vakarais pasirodo Vandenio, o antroje mėnesio pusėje – Žuvų žvaigždyne, visai netoli nuo kur kas blausesnio Marso. Jis matomas vakarais visai neaukštai virš pietvakarių ir vakarų horizonto Vandenio, o nuo šio mėnesio vidurio – Žuvų žvaigždyne.

Vasario 21–23 dienomis vyks neeilinis astronominis įvykis ryški Venera prasilenks su blausiu Marsu mažiau nei pusės laipsnio kampiniu nuotoliu. Venera bus 100 kartų šviesesnė už Marsą, jos šviesis sieks –4, o Marso vos +1,3 ryškį. Vasario 21 d. virš jų švytės plonas jauno Mėnulio pjautuvas.

Jupiteris, vasario 6 d. atsidūręs opozicijoje ir pasiekęs didžiausią šiais metais –2,6 ryškį, visą naktį spindi ties Liūto ir Vėžio žvaigždynų riba.

Šiais metais vasaris yra palankiausias laikas šiai didžiausiai Saulės sistemos planetai stebėti. Saturnas matomas paryčiais, po 3 valandos, virš pietryčių horizonto tekančiame Skorpiono žvaigždyne kaip +0,5 ryškio žvaigždė. Vasario 13-osios paryčiais visai šalia Saturno poros laipsnių atstumu atsidurs Mėnulio delčios pjautuvas. Merkurijus skęs Saulės spinduliuose ir net pačiu tamsiausiu paros metu bus sunkiai pastebimas.

Pirmoje žiemos pusėje sušvitusi kaip 4,5 ryškio šviesulys Lovejoy kometa C/2014 Q2 tapo lengvai atrandama ir stebima net be žiūronų. Vasarį, blankstant jos ryškiui, Lovejoy kometa dar lengvai aptinkama tik pro žiūronus. Šį mėnesį ji slenka per Andromedos ir Persėjo žvaigždynus. Vasario 4-osios vakare šią kometą buvo galima rasti visai prie pat dvinarės Andromedos Gamos žvaigždės, vadinamos Alamaku. Vasario 20 d. kometa praslinks vos pusės laipsnio atstumu nuo Mažojo Hantelio planetiškojo ūko (M76).

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Jonas Vaiškūnas
(16)
(1)
(15)

Komentarai (0)