Žmogus su erkės genu būtų atsparus... šalčiui  (0)

Jums šiek tiek šalta? Norint sušilti, kol kas tenka pasitikėti kepure ir šaliku, tačiau vieną dieną mums galės padėti nuo šalčio saugantys baltymai iš žuvų ar erkių.

Pirminiame tyrime, kuris praėjusį trečiadienį pasirodė žurnale „Plos One“, mokslininkai praneša parodę, kad žinduoliai gali turėti naudos iš baltymų, kuriuos naudoja kitos rūšys, kad nesuledėtų. Tai jie įrodė pasitelkę specialiai išvestas peles, kurios turėjo genų, atsakingų už erkių ląsteles, saugančias nuo šalčio, rašo „The Washington Post“.

Erkės nėra vienintelė rūšis, turinti vadinamų antifrizinių baltymų, kurie padeda neužšalti šaltakraujų organizmų ląstelėms (arba, kai kuriais atvejais, apsaugo nuo žalingo užšalimo poveikio), neleisdami audiniuose formuotis ledo kristalams. Tačiau pagrindinis tyrimo autorius, Jeilio medicinos profesorius ir Howardo Hugheso medicinos instituto (JAV) tyrinėtojas Erolas Fikrigas savo laboratorijoje pasirinko erkes ir jų antifrizines savybes.

Erkės turi baltymą IAFGP, kuris aktyvuojasi šaltuoju metų laikotarpiu. E. Fikrigas su savo kolegomis svarstė, ar jis galėtų pasitarnauti ir žinduoliams.

„Tipiškiausias dalykas, nutinkantis mums šaltu oru, yra nušalimas“, – sakė jis. Taigi išvedę genetiškai modifikuotas peles, turinčias baltymą IAFGP, mokslininkai patikrino jų atsparumą šalčiui.

Atlikus bandymus tiek su odos mėginiais (kai odos ląstelės kelias dienas buvo laikomos vos virš nulio siekiančioje temperatūroje), tiek su gyvomis pelėmis (kai jų uodegos septynioms dienoms buvo panardintos į šaldantį tirpalą), pelės, kurių organizme gaminosi baltymas IAFGP, patyrė mažiau nušalimų. Pasibaigus bandymo laikui, 60 proc. tirtų pelių ant uodegų neturėjo jokių nušalimo ženklų. Tuo tarpu tarp normalių pelių nušalimo požymių neturėjo tik 11 proc. gyvūnų.

Žinoma, žmonėms šį metodą būtų galima pritaikyti dar labai negreitai.

„Mūsų tyrimas nesprendžia klausimo, kaip būtų galima įkelti šį baltymą, – aiškino E. Fikrigas. – Mes naudojome transgenines peles, ir akivaizdu, kad šio geno žmonėms neįsodinsime“.

Jis teigė, kad ateityje per kitus eksperimentus jie bandys suleisti išgryninto baltymo ir žiūrės, ar tai turi kokį nors poveikį. Jeigu jis bus, IAFGP terapiją būtų galima pritaikyti gydant žmonių ligas, kurios didina jautrumą šalčiui. Tačiau šis baltymas padėtų dar greičiau, jei būtų panaudotas organų donorystei ir transplantacijai.

Išėmus iš donoro organą, transplantavimo komandos jį privalo persodinti per 24 valandas, nes priešingu atveju jį saugantis šaltis pernelyg pažeidžia audinius.

„Jeigu šis metodas padėtų pratęsti organų persodinimo laiką, nėra abejonės, kad tai būtų nuostabu“, – pažymėjo E. Fekrigas.

Aut. teisės: delfi.lt

(26)
(1)
(25)

Komentarai (0)