Vaistų vartojimo klaidos: ką daryti, kad gydymasis nesibaigtų mirtimi?  (0)

Ne veltui kiekviena vaistų reklama užbaigiama priminimu „Prieš vartojimą atidžiai perskaitykite informacinį lapelį bei pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba vaistininku“. Skirtingu paros metu medikamentai skirtingai veikia mūsų organizmą, didelės įtakos turi ir tai, su kuo jie vartojami.

Nepaisymas šių taisyklių gresia rimtomis komplikacijomis, o blogiausiu atveju – pavyzdžiui, neskaitant skirtingų pakuočių sudėties ir vaisto perdozavus – ir mirtimi.

Savigydos specialistai teigia, kad greipfrutų sulčių nevalia maišyti su antibiotikais ar migdomaisiais, pieno – su vidurius laisvinančiais, o ramunėlių arbatos – su vaistais nuo depresijos. Taip pat perspėjama, kad nieko nederėtų užgerti kava. Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytojo klinikinio toksikologo Jono Šurkaus teigimu, svarbiausia – žinoti vieną taisyklę – jeigu nenurodyta kitaip, visus vaistus geriausia užgerti vandeniu.

„Skirtingi vaistai dera su skirtingu maistu bei vis kitais skysčiais. Labai priklauso nuo konkretaus vaisto. Pavyzdžiui, yra vaistų, kurių įsisavinimą mažina greipfrutų sultys, yra tokių, kurie rekomenduojami gerti su būtent šiomis sultimis, tačiau konkrečių taisyklių nėra. Juos reikia vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas. Yra dvi taisyklės – pirma, jokiu būdu vaistų nederinti su alkoholiu. Antra, bet kokį vaistą geriausia užgerti vandeniu. Vienuose vaistuose yra elementų, reaguojančių su baltymais, kitiems kenkia sultys, tad rizikuoti nepatartina“, - pabrėžė J. Šurkus.

Labiausiai nederančių vaistų ir maisto produktų penketukas

1. Kai kurie antikoaguliantai (kraujo krešėjimą stabdantys vaistai) su spanguolių sultimis

2. Cholesterolio kiekį mažinantys vaistai bei greipfrutų sultys.

3. Paracetamolio turintys vaistai - alkoholis.

4. Vitaminas D nedera su pienu ir jo produktais.

5. Antidepresantai, monoaminoksidazės inhibitoriai nevartojami su produktais, turinčiais tiramino (avokadas, šokoladas, bananai, raudonas vynas, sūris, soja ir rūkyti gaminiai).

Mediko teigimu, dėl menkiausio susirgimo kreiptis į šeimos gydytoją nėra tikslo. Tačiau, jei susirgimas nėra aiškus ar nežinoma, kas sukėlė negalavimą, nereikėtų užsiimti savigyda. Priešingu atveju, galima perdozuoti ir nekaltai atrodančiais medikamentais.

„Pradėkime nuo paracetamolio, kuris yra bene populiariausia priemonė sumažinti karščiavimui. Maksimali jo dozė - 4 g, didesnis vartojimas gali sukelti sveikatos problemų. Jei žmogus karščiuoja savaitę laiko ir vartoja šiuos vaistus, tada jo paros norma turėtų būti mažesnė. Problema su paracetamoliu ir ta, kad jis gali būti pasislėpęs ir kitų vaistų sudėtyje ir žmogus, smarkiai sirgdamas ir vartodamas skirtingus vaistus, gali jo perdozuoti“, - perspėjo Kauno klinikų specialistas.

Tyrimai atskleidė, jog, perdozavus paracetamolio, nukenčia kepenys, gali sutrikti širdies ritmas. Ibuprofenas sukelia virškinimo sutrikimų, retais atvejais – kraujavimą iš virškinamojo trakto. Inkstų nepakankamumas ir gastritas taip pat laikomi karščiavimą mažinančių vaistų šalutiniais poveikiais.

Kita klaidingai vartojamų vaistų grupė – raminamieji.

„Buvo daug situacijų, kai žmonės netinkamai vartojo raminamuosius. Dažniausiai tai būna vyresni žmonės, kurie natūraliai pamišta, kad vieną vaistų dozę jau išgėrė. Vos kokie neramumai, vėl griebiamasi vaistinėlės ir taip, neturint jokio tikslo nusižudyti ar apsinuodyti, yra sau pakenkiama vien iš užmaršumo.

Seniau esu vykęs pas šeimas, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu. Atvykstu ir visi šeimos nariai – žmona, vaikai – apsvaigę. O vyriškis, kuris vienintelis turi gėrimo problemų, atrodo geriausiai. Pasirodo, kažkam iš kaimynų psichiatras buvo išrašęs stiprių vaistų, o kadangi namie stresas, tai visi namie taip ir raminasi“, - blogą vaistų vartojimo pavyzdį pateikė J. Šurkus.

Itin atsargiai reikia vartoti antibiotikus. Be to, būtina žinoti, kad jais negalima gydyti gripo, tymų, raudonukės, hepatito, ŽIV, poliomielito, nes šios grupės vaistai neveikia virusų. Antibiotikais ypač dažnai piktnaudžiaujama, mat jie naikina bakterijas ir šalina nemalonius ligos požymius.

„Žmonės neretai patys gydo infekcijas. Tačiau tam, kad parinktum teisingus vaistus, reikia žinoti infekcijos sukėlėją. Aš, pavyzdžiui, nežinočiau, ką paskirti, jei pacientui būtų uždegimas burnoje, tačiau galėčiau padėti, jei žmogus susižeistų jūroje į kokį nuodingą gyvūną. Kadangi paprastam žmogui yra sudėtinga nustatyti sukėlėją, jis gali pasirinkti netinkamus antibiotikus ir jie ne tik kad nepadėtų, tačiau ir pakenktų – užmuštų gerąją žarnyno mikroflorą. Žinoma, baisiausia, kai žmonės, pradėję vartoti antibiotikus, nebaigia paskirto vaistų kurso. Infekcija nepanaikinama, ji tampa atspari antibiotikams, o žmogus bakterijomis dosniai dalijasi su aplinkiniais“, - teigė Nefrologijos klinikos gydytojas.

Dažniausiai apsinuodijama ir tais vaistais, kurie netinkamai laikomi.

„Dažniausiai atvežami apsinuodiję vaikai. Situacija – vaikas išgeria visus vitaminus, mat šie skanūs. Mažylių dėmesį patraukia ir gražios homeopatinės tabletės. Buvo trejų metų mergaitė, kuri mamos rankinėje rado kontraceptines piliules – šios spalvotos, skaniai atrodo – ir suvalgė visą jų pakelį. Todėl bene daugiausiai apsinuodijimų vaistais nutinka tada, kai vaistai laikomi ne ten, kur reikia, pavyzdžiui, greta cheminių medžiagų, tokių kaip amoniakas.

Būna ir tokių pacientų, kurie apsinuodija tiesiog gerdami daugiau nei reikia ar ne tuos vaistus, kurių reikia. Pavyzdžiui, įvairūs vaistai nuo skausmo – tokios tabletės geriamos ir tada, kai pykina, ir kai galvos skausmas ar kas nors rimčiau, neieškant skausmo priežasties. Tiesa, sunku skirti apsinuodijimą nuo perdozavimo, mat nepageidaujamų reakcijų gali atsirasti ir vaistus vartojant tinkamai – nė vienas vaistas neapsaugotas nuo šalutinio poveikio“, - pabrėžė J. Šurkus, primindamas, kad todėl ir būtina skaityti informacinį vaistų lapelį ir klausyti savo daktaro.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Giedrė Armalytė

(10)
(0)
(10)

Komentarai (0)