Kas slypi už signalo, pažadinusio viltis aptikti nežemiškas būtybes?  (0)

Mokslininkų tyrimas, parodęs, kad atskiri radijo bangų pliūpsniai iš tolimosios Visatos tarpusavy susiję matematiniais ryšiais, vėl atgaivino viltis, kad mums gali signalizuoti nežemiški gyventojai. Tačiau kas iš tikrųjų slypi už šių signalų? „New Scientist“ svetainė bando atsakyti į šešis dažniausiai užduodamus klausimus apie ateivius.

1. Ar tai pirmas kartas, kai manome aptikę ateivius?


Ne, prieš tai jau yra buvę keli klaidingi aliarmo signalai. Žinomiausias iš jų yra 72 sekundžių trukmės „Wow!“ signalas, taip vadinamas dėl to, kad vienas uolus astronomas 1977 metais šalia spausdintos Ohajo valstijos „Didžiosios ausies“ teleskopo medžiagos prirašė „Wow!“. Signalas neatrodė atsklidęs iš Žemės, bet jis daugiau niekada nebepasikartojo.

Keli metai prieš šį įvykį astronomė Jocelyn Bell pamanė aptikusi „mažų žalių žmogeliukų“ pypsėjimus, tačiau tuomet ji iš tikrųjų aptiko pulsarus – greitai besisukančius žvaigždžių „lavonus“, kurie sukdamiesi skleidžia švyturio signalą primenančius spindulius. 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje astronomai ateivių signalais palaikė civilinio diapazono radiją, o dešimtajame dešimtmetyje – SOHO palydovą. Tačiau taisyklės, reikalaujančios patikrinti signalą du, tris ir keturis kartus, reiškė, kad prieš bet kokį oficialų pranešimą būdavo nustatomi tikrieji signalų kaltininkai.

Nežemiško proto paieškų (SETI) programos šiais laikais gana greitai atmeta klaidingus aliarmus, todėl daugiau kaip dešimtmetį nepasitaikė jokių reikšmingesnių „gali būti“ – tačiau, veikiausiai, tik iki šio momento.

2. Ar radijo signalų pliūpsniai gali būti natūralios prigimties?


Panašu, kad greiti radijo pliūpsniai (blicarai) yra gamtinės, o ne dirbtinės, kilmės. Jeigu žvaigždė mūsų galaktikoje smarkiai įsiliepsnoja ir spinduliavimui tenka prasiskverbti pro išmestos plazmos pluoštą, mums gali pasirodyti, kad signalas atsklido iš kur kas toliau.

Taip pat susidūrus dviem baltosioms nykštukėms, savotiškoms mirusioms sferoms (viena tokių po kelių milijardų metų virs ir mūsų Saulė), įvyksta supernovos sprogimas. Jis taip pat gali paleisti greitą radijo pliūpsnį.

Dar yra ir neutroninės žvaigždės. Jeigu dvi neutroninės žvaigždės – tankūs kolapsavusių žvaigždžių branduoliai – artėja susidūrimo link, visai prieš pat įnirtingą susiliejimą jos gali paleisti radijo pliūpsnį. Be to, kai kurios neutroninės žvaigždės yra tokios masyvios, kad turėjo kolapsuoti į juodąsias bedugnes, tačiau jos sukasi pernelyg greitai, kad tai įvyktų.

Jeigu tokia žvaigždė sulėtės, ji galiausiai virs juodąja bedugne ir veikiausiai iššaus radijo pliūpsnį, prieš išnykdama amžiams.

Nepaisant to, šie atvejai pagal bet kokią mums žinomą fiziką neatitinka greitų radijo plūpsnių modelio ir nepaaiškina matematinių jų panašumų.

3. Kaip sužinosime, ar keistas modelis yra tikras?


Visų pirma, mokslininkai turi aptikti daugiau pliūpsnių, naudodami skirtingus teleskopus. Įvertinus tai, kiek laiko ir kokią dangaus dalį stebėjo teleskopai, kol buvo užfiksuota 10 iki šiol žinomų pliūpsnių, mokslininkai mano, kad kiekvieną dieną gali įvykti apie 10 tūkst. pliūpsnių. Nuolat stebėdami visą dangų, mes juos galėtume užfiksuoti visus iki vieno, bet kol kas mokslininkai padaro atradimus tik tuomet, kai pataiko nukreipti teleskopą į reikiamą vietą reikiamu metu.

Šie nauji pliūpsniai gali arba atitikti tą patį modelį, arba ne. Jeigu ne – byla baigta. Tačiau jei tarsime, kad atitinka, tuomet galime patikrinti, ar jie sutampa su kokiu nors žemišku modeliu, pavyzdžiui, pasirodo tose pačiose dienos – nakties ciklo dalyse ar išsidėsto pagal mūsų sekundes ir minutes. Tai rodytų, kad jie yra žemiškos kilmės. Pastarosios aplinkybės jau vėsina entuziazmą dėl naujausio atradimo: kovo 30 dieną pasirodė naujas straipsnis, kuriame mokslininkai kelia versiją, kad tie signalai galėjo atsklisti pagal koordinuotąjį universalų laiką (UTC), kurį ateiviai vargu ar žino.

4. Jeigu tai tikrai signalai iš nežemiškų būtybių, kaip sužinoti, ką jos sako?


Pasitelkti „Google“ vertėją! Juokaujame. Tyrinėjant jau žinomus pliūpsnius, reikia analizuoti egzistuojančius duomenis, kurie mums atskleistų, kokio stiprumo buvo radijo bangos, kokie buvo jų dažniai, kokie laiko intervalai, ir žiūrėti, ar kas nors yra užkoduota be skaičiaus 187,5. Ateityje galėtume pamėginti užfiksuoti daugiau informacijos apie šiuos pliūpsnius, kad patikrintume, ar juose neslypi papildomų signalų.

Kai kurie SETI mokslininkai mano, kad prireiks šimtmečių, kol iškoduosime gautas žinutes. Mes neturime bendros kalbos, bendros kultūros ir netgi vienodų jutimo organų. Kol kas džiaukimės manydami, kad jie mums paprasčiausiai sako „Labas!“. Jeigu apskritai mums kažkas kažką sako.

5. Kokiais kitais būdais galime sužinoti apie nežemiškas būtybes?


Pavienės, nestandartinės radijo transliacijos yra tradiciniai signalai, kurių astronomai laukia iš ateivių ir žinomų egzoplanetų sistemų. Tokius signalus lengviausia pastebėti. Tokį darbą šiuo metu šiaurinėje Kalifornijos dalyje atlieka Alleno teleskopų masyvas (Allen Telescope Array). Tačiau tobulėjant technologijoms, plečiasi ir paieškų galimybės. Kaip mėgsta sakyti astronomė Jull Tarter, „SETI mokslininkai visada turi teisę tobulėti“.

Taip pat galime ieškoti kitų planetų atmosferos ir šviesos užterštumo ženklų, kad patikrintume, ar nežemiškos būtybės lygiai taip pat nesaugo savo aplinkos, kaip ir mes. Galime ieškoti ultragreitų lazerių impulsų, kurie, kiek žinome, Visatoje nesusidaro natūraliai ir kuriuos gali sukelti tik žmonės, ir, galbūt, ateiviai. Be to, nežemiškos būtybės, pažabojusios savo žvaigždės energiją itin išvystyta saulės baterijų versija, vadinama Dysono sfera, turėtų palikti karščio pėdsaką, kurį pamatytume iš labai toli.

6. Koks yra labiausiai tikėtinas paaiškinimas?


Vienintelis dalykas, kurį žinome apie greitus radijo pliūpsnius ir jų potencialų modelį, yra tas, kad jie mums sako, jog kažko nesuprantame apie Visatą. Galbūt nesuprantame to, kad turime kosminius pusbrolius. Tačiau labiau tikėtina, kad nežinome kažko fundamentalaus apie pulsarų funkcionavimą ar mūsų pačių palydovų veiklą. Arba išsiaiškinsime kažką apie fiziką, arba išsiaiškinsime kažką apie tarpžvaigždinę biologiją. Bet kokiu atveju tai bus laimėjimas.

Aut. teisės: delfi.lt

(31)
(0)
(31)

Komentarai (0)

Visi šio ciklo įrašai