Mažasis ledynmetis – jau netrukus? Mokslininkai perspėja, kad 2030 m. Saulė gali eiti "žiemos miego" (Video)  (4)

Panašu, kad mūsų planetos jau visai ne už kalnų laukia mažasis ledynmetis. Naujausio tyrimo rezultatai byloja, kad nuo 2020 iki 2030 m. Saulės konvekcinių srautų bangos persidengs ir neutralizuos viena kitą, todėl pačios žvaigždės aktyvumas ketvirtąjį XXI a. dešimtmetį (nuo 2030-ųjų) gali sumažėti apie 60 proc.

Kitaip tariant, netrukus gali prasidėti vadinamasis Maunderio minimumas – ypač menko Saulės aktyvumo laikotarpis, kuris Žemėje vyravo 1646-1715 m. Jis dėl šaltų žiemų dar vadinamas mažuoju ledynmečiu.

Naujausias Saulės aktyvumo ciklo modelis teikia nemalonias vienuolika metų trunkančio ciklo prognozes. Modelis numato tam tikras konvekcinių srautų bangas, kurias sukelia du Saulės sluoksniai – vienas yra prie pat žvaigždės paviršiaus, o kitas – giliau Saulėje.

Pagal šį modelį, kurį Nacionaliniame astronomų suvažiavime Landidne (Velsas, JK) pristatė prof. Valentina Žarkova, nuo 2030-ųjų Saulės aktyvumas gali sumažėti apie 60 proc. Modelio autorė prognozuoja, kad 25-ojo ciklo metu, kurio pikas bus 2022 m., bangų aktyvumas žymiai sumenks. Todėl 26-ojo ciklo metu, kuris truks maždaug dešimtmetį (2030-2040 m.) dviejų minėtų Saulės sluoksnių procesai išsiderins, ir saulės aktyvumas smarkiai kris.

"Per 26-ąjį ciklą dvi konvekcinių srautų bangos piką pasieks tuo pačiu metu, tačiau priešinguose Saulės pusrutuliuose, - aiškina V. Žarkova. – Tokia veidrodinė jų sąveika bus negatyvi – jos neutralizuos viena kitą. Dėl to gali prasidėti vadinamasis Maunderio minimumas – laikotarpis, kai Saulės aktyvumas būna ypač menkas."

"Kai bangos intensyviai sąveikauja, registruojamas didelis Saulės aktyvumas. Bet kai jos slopina viena kitą, prasideda Saulės aktyvumo minimumas. Pastarąjį kartą toks fenomenas Saulėje stebėtas prieš 370 metų."

Kad Saulės aktyvumas dėsningai kinta reguliariais 10-12 metų laikotarpiais, atrasta prieš 172 metus. Tačiau kiekvienas Saulės aktyvumo ciklas būna šiek tiek vis kitoks, o mokslininkams nepavyko sudaryti modelių, tiksliai paaiškinančių tuos nedidelius skirtumus tarp ciklų.

Daugelis Saulę tyrinėjančių fizikų yra linkę sieti juos su Saulės gelmėse plazmos konvekcinių srautų sukeliamu dinamos efektu ir jo bangomis.

"Mūsų kompiuterinio modeliavimo duomenys byloja, kad magnetinės bangos komponentai susiformuoja poromis – dviejuose skirtinguose Saulės sluoksniuose, - aiškina V. Žarkova. – Abiejų bangų ciklas yra apie 11 metų, tačiau nėra identiškos trukmės. Per visą 11 metų ciklą bangos vilnija tarp pietinio ir šiaurinio Saulės ašigalio. Dėl skirtumo kas kelis šimtus metų nutinka taip, kad tos bangos neutralizuoja viena kita, ir Saulės aktyvumas smarkiai sumažėja."

V. Žarkova su kolegomis modelį sudarė pritaikius pagrindinių komponenčių analizės metodą. Šiuo metodu buvo apdoroti magnetinio lauko stebėjimų duomenys iš Vilkokso Saulės stebėsenos observatorijos Kalifornijoje (JAV). Mokslininkai analizavo magnetinio lauko pokyčius, vykusius trijų Saulės ciklų metu (1976-2008 m.).
 
Modelio autoriai papildomai palygino savo prognozes su vidutiniu Saulės dėmių skaičiumi – kitu reikšmingu Saulės aktyvumo indikatoriumi. Modelio prognozės pasitvirtino dar kartą.


Aut. teisės: www.technologijos.lt

(52)
(2)
(49)

Komentarai (4)

Visi šio ciklo įrašai