Nematyta Palanga: šmėkla virtęs miestas po didžiojo gaisro (0)
Poilsiautojai Palangoje retai susimąsto, kaip kurortas atrodė anksčiau. Sutvarkytos ir dailios gatvės dabar atrodo savaime suprantama. Tačiau tuomet, kai Palanga dar nebuvo virtusi populiaria poilsio vieta, gyvenvietę buvo nuniokojęs baisus gaisras.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar žinote, kaip atrodė Palangos centre esanti bažnyčia ir pagrindinė gatvė? Ir anksčiau tai buvo judri vieta, veikė nemažai krautuvių ir duonos kepyklų. Per didįjį Palangos gaisrą Vytauto gatvė buvo visiškai išdegusi.
Užsidegė nuo klebonijos
Kaip atrodė Palanga po siaubingiausio gaisro jos istorijoje? Miestą buvo apėmę trys dideli gaisrai, o paskutinį ir patį baisiausią seni palangiškiai dar gali prisiminti.
1938 m. šiaurinėje miesto dalyje kilo didžiulis gaisras. Gegužės 10 d. prieš vidurdienį užsidegė klebonija Vytauto gatvėje. Nuo klebonijos dūmtraukio stiprus vėjas liepsnas permetė į aplinkinius namus.
Pirmieji ugniagesiai gelbėtojai į įvykio vietą atvyko tik po 1 val. 30 min., kai pastatai jau pleškėjo atvira liepsna. Gaisras buvo sutramdytas po pusketvirtos valandos.
Apie 15 val. gaisras pradėjo rimti, nustojo pūsti ir stiprus vėjas. Apie 16 val. gaisras visiškai nurimo, paskutines žarijas užgesino prasidėjęs lietus.
Nelaimės metu sudegė gimnazija, mokyklos, paštas, 120 gyvenamųjų namų, 180 ūkinių pagalbinių pastatų. Vytauto gatvėje buvusios beveik visos Palangos parduotuvės visiškai sudegė. Savininkams nepavyko išgelbėti prekių.
Sudegė ir gintaro dirbtuvės, jose buvę dirbiniai ir gintaro žaliava, stalių dirbtuvės, 9 duonos kepyklos. Apie 1,5 tūkst. gyventojų liko be stogo virš galvos. Nuostoliai buvo didžiuliai – suskaičiuota per 2 mln. litų nuostolių.
Žmonės bėgo taip, kaip stovi
Nukentėjusiems nuo gaisro buvo paskirta 50 tūkst. litų pašalpa, namus praradusiems palangiškiams buvo surinkta per 35 tūkst. litų aukų. Buvo įsteigtas pagalbos punktas, kuriame suteikta pagalba apdegusiems, sušalusiems ir šoko ištiktiems gyventojams.
Apie siaubingą įvykį rašė visi to meto laikraščiai.
„Palangoje gaisro vaizdas buvo neapsakomas. Žmonės, pastebėję liepsnojant kaimyno namą, bėgo iš savo namų ir į juos grįžti nedrįso, nes ir jų namai bematant skendo liepsnose.
Daugelis gyventojų savo namus paliko taip, kaip stovi. Nudegė telefono stulpai, nutrūko tranzitinis susisiekimas su Karaliaučiumi ir Liepoja. Palangoje pradėjo stigti kai kurių maisto produktų“, – rašoma 1938 m. „Mūsų laikraštis“ numeryje.
Kolekcininkas ir puikiai savo miesto istoriją išmanantis Saulius Žulkus išsaugojo unikalius, 77 m. senumo laikraščius. Jis kolekcionuoja ir atvirutes su senosios Palangos vaizdais.
Rengiant parodą apie užmirštą Palangą arba norint pasitikslinti, kaip seniau atrodė kuri nors miesto vieta, daugelis kreipiasi į S.Žulkų. Unikaliuose jo archyvuose – prieš daugybę metų leisti laikraščiai ir senos palangiškių istorijos.
Užsidegė nuo klebonijos
Kaip atrodė Palanga po siaubingiausio gaisro jos istorijoje? Miestą buvo apėmę trys dideli gaisrai, o paskutinį ir patį baisiausią seni palangiškiai dar gali prisiminti.
1938 m. šiaurinėje miesto dalyje kilo didžiulis gaisras. Gegužės 10 d. prieš vidurdienį užsidegė klebonija Vytauto gatvėje. Nuo klebonijos dūmtraukio stiprus vėjas liepsnas permetė į aplinkinius namus.
Pirmieji ugniagesiai gelbėtojai į įvykio vietą atvyko tik po 1 val. 30 min., kai pastatai jau pleškėjo atvira liepsna. Gaisras buvo sutramdytas po pusketvirtos valandos.
Apie 15 val. gaisras pradėjo rimti, nustojo pūsti ir stiprus vėjas. Apie 16 val. gaisras visiškai nurimo, paskutines žarijas užgesino prasidėjęs lietus.
Nelaimės metu sudegė gimnazija, mokyklos, paštas, 120 gyvenamųjų namų, 180 ūkinių pagalbinių pastatų. Vytauto gatvėje buvusios beveik visos Palangos parduotuvės visiškai sudegė. Savininkams nepavyko išgelbėti prekių.
Sudegė ir gintaro dirbtuvės, jose buvę dirbiniai ir gintaro žaliava, stalių dirbtuvės, 9 duonos kepyklos. Apie 1,5 tūkst. gyventojų liko be stogo virš galvos. Nuostoliai buvo didžiuliai – suskaičiuota per 2 mln. litų nuostolių.
Žmonės bėgo taip, kaip stovi
Nukentėjusiems nuo gaisro buvo paskirta 50 tūkst. litų pašalpa, namus praradusiems palangiškiams buvo surinkta per 35 tūkst. litų aukų. Buvo įsteigtas pagalbos punktas, kuriame suteikta pagalba apdegusiems, sušalusiems ir šoko ištiktiems gyventojams.
Apie siaubingą įvykį rašė visi to meto laikraščiai.
„Palangoje gaisro vaizdas buvo neapsakomas. Žmonės, pastebėję liepsnojant kaimyno namą, bėgo iš savo namų ir į juos grįžti nedrįso, nes ir jų namai bematant skendo liepsnose.
Daugelis gyventojų savo namus paliko taip, kaip stovi. Nudegė telefono stulpai, nutrūko tranzitinis susisiekimas su Karaliaučiumi ir Liepoja. Palangoje pradėjo stigti kai kurių maisto produktų“, – rašoma 1938 m. „Mūsų laikraštis“ numeryje.
Kolekcininkas ir puikiai savo miesto istoriją išmanantis Saulius Žulkus išsaugojo unikalius, 77 m. senumo laikraščius. Jis kolekcionuoja ir atvirutes su senosios Palangos vaizdais.
Rengiant parodą apie užmirštą Palangą arba norint pasitikslinti, kaip seniau atrodė kuri nors miesto vieta, daugelis kreipiasi į S.Žulkų. Unikaliuose jo archyvuose – prieš daugybę metų leisti laikraščiai ir senos palangiškių istorijos.
(13)
(21)
(-8)