3 dažniausios lietuvių mirties priežastys  (0)

Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Trys pagrindinės priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2014 m. sudarė 84,2 proc. visų mirties atvejų.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis 2014 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 56,0 proc., nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,3 proc. visų mirusiųjų.

Tuo tarpu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų grupės Lietuvos mokslo tarybos administruojamoje nacionalinės mokslo programos „Lėtinės neinfekcinės ligos“ 2010–2014 m. ataskaitoje pateikiami skaičiavimai rodo, kad situacija pasikeistų daugiau dėmesio skiriant žalingų įpročių prevencijai.

Mokslininkų teigimu, po penkiasdešimties metų mūsų šalyje vyrų mirtingumo rodikliai nuo išeminės širdies ligos, plaučių vėžio ir lėtinių kvėpavimo sistemos ligų sumažėtų atitinkamai 20,2 proc., 72,3 proc. ir 83,0 proc., o moterų – atitinkamai 9,3 proc., 51,2 proc. ir 69,0 proc. Ir visa tai tuo atveju, jei užaugtų karta, nuo vaikystės nepažinusi rūkalų skonio.

Projekto „Elgesiniai lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai paauglystėje“ vadovas, LSMU prof. Apolinaras Zaborskis sakė, kad 2010–2011 m. atliktas išsamus tyrimas, analizavęs paauglių antsvorio, nesveikos mitybos, nepakankamo fizinio aktyvumo, rūkymo, alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimą ir pokyčius per 16 metų (nuo 1994 m.) leidžia prognozuoti, jog Lietuvos gyventojų sveikatos perspektyvos nežada nieko gero.

„Laimėję Lietuvos mokslų tarybos skelbtą konkursą surinkome daug svarbių duomenų apie mūsų šalies vaikų sveikatos būklę. Pradėjome matyti tendencijas nuo nepriklausomybės pradžios, atsirado galimybės lyginti Lietuvos paauglių sveikatos būklę kitų šalių situacija. Liūdniausia, kad duomenys nieko gero nežada“, – sakė profesorius A. Zaborskis.

Palyginti su kitų šalių bendraamžiais Lietuvos paaugliams būdingas nedidelis (14,5 proc. tarp berniukų ir 7,8 proc. tarp mergaičių) antsvorio paplitimas, tačiau jis didėja, ypač tarp berniukų. Paaugliai nepakankamai vartoja daržovių ir vaisių bei per daug valgo saldumynų. Didelė jų dalis yra nepakankamai fiziškai aktyvūs ir tokių paauglių skaičius taip pat auga.

„Susirūpinimą kelia tai, kad net 21,2 proc. berniukų ir 15,0 proc. mergaičių rūko, 12,9 proc. berniukų ir 8,1 proc. mergaičių nors kartą per savaitę vartoja alkoholinių gėrimų. Šių žalingų įpročių dažnis, palyginti su 1994 m., išaugo kelis kartus ir Lietuvos paaugliai pagal šiuos rodiklius užima ypatingai blogas vietas tarp kitų Europos šalių bei JAV ir Kanados bendraamžių“, – tyrimo duomenis komentavo LSMU ekspertas.

Formuluodami rekomendacijas valstybinėms institucijoms, projekto vykdytojai nurodė, kad norint išvengti problemų ateityje pirmiausia būtina spręsti šeimos bei visuomenės socialines ir ekonomines problemas (pažeista šeimos struktūra, sunkus bendravimas su tėvais, neturtas).

„Didžiausią įtaką sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje daro žalingi įpročiai – ankstyvas rūkymas ir alkoholio vartojimas. Todėl būtina visiems vaikams ir paaugliams sudaryti sveikos gyvensenos galimybes, formuoti sveiką mokyklos aplinka. Tai, žinoma, kompleksinės problemos, bet jas ignoruojant ateityje tikrai sulauksime sprogimo“, – reziumavo profesorius.

Nacionalinės mokslo programos „Lėtinės neinfekcinės ligos“ tikslas – gauti naujas mokslo žinias, reikalingas mažinti sergamumą, ligotumą, mirtingumą ir neįgalumą dėl Lietuvos gyventojams aktualiausių lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai, cukrinis diabetas, neurodegeneracinės, alerginės ir autoimuninės ligos, psichikos ir elgesio sutrikimai, parengti šių ligų profilaktikos strateginius principus, sukurti tobulesnius jų prevencijos ir diagnostikos metodus. Pagal ją 2010–2014 m. atlikti 48 moksliniai tyrimai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(14)
(1)
(13)

Komentarai (0)