Įdomus galvosūkis apie mokslo istoriją: koks būtų lengviausias būdas įveikti Galilėjų? ()
Graži legenda apie Galileo Galilėjų (1564–1642 m.) sako, kad inkvizicijos teismo metu 1632 m. jis, treptelėjęs koja, sušuko: „O vis dėlto ji sukasi“. Jei Galileo tikrai tai pasakė, jis turėjo omeny Žemę. Tiesa, vėliau, kankinamas, savo idėjų atsisakė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Graži legenda apie Galileo Galilėjų (1564–1642 m.) sako, kad inkvizicijos teismo metu 1632 m. jis, treptelėjęs koja, sušuko: „O vis dėlto ji sukasi“. Jei Galileo tikrai tai pasakė, jis turėjo omeny Žemę. Tiesa, vėliau, kankinamas, savo idėjų atsisakė.
Apie šio išskirtinio mokslininko gyvenimą technologijos.lt jau rašė straipsnių ciklą Susipažinkime su Galilėjo Galilėjumi, jei dar neskaitėte, kviečiame tą padaryti - tai išties labai įdomi ir maištinga asmenybė.
O dabar įsivaizduokite, kad viskas, ką pasakoja legenda, yra 100 proc. tiesa. Tuomet bet kuris iš teisėjų galėjo „sukirsti“ garsųjį to meto fiziką, matematiką, astronomą labai paprastu klausimu, į kurį jis nebūtų sugebėjęs atsakyti dėl paprasčiausio žinių trūkumo.
Kokių svarbiausių žinių apie planetų judėjimą tuo metu galėjo trūkti Galilėjui ir koks pats paprasčiausias klausimas būtų parodęs šių žinių stygių?
Atsakymą rasite kitame puslapyje:
Kokių žinių trūko Galilėjui?
Teisėjas galėjo paprasčiausiai paklausti: „Jei Žemė sukasi, tai kodėl mes, esantys jos paviršiuje, neišsilakstome į šalis kaip purvas ar dulkės nuo besisukančio rato? Kas mus tokiu atveju laiko ant Žemės paviršiaus?“.
Galilėjus tikrai nebūtų radęs atsakymo į šiuos klausimus. Jis juk nežinojo jau vėliau Niutono (kai šiam ant galvos nukrito obuolys) atrasto Visuotinės traukos dėsnio.
Niutonas paskaičiavo, kad jėga, kuria Saulė veikia Žemę yra tiesiog proporcinga jų masių sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumui tarp jų centrų kvadratui. F= G∙M∙m/r2 ; M – Žemės masė, m – kito kūno masė, r – atstumas tarp masių centrų, G – gravitacijos konstanta – 6,67∙10-11.
Galilėjus tais laikais nė neįtarė, kad dangaus kūnai traukia vienas kitą. Be to, šis klausimas jį nelabai jaudino. Savo „Pokalbiuose...“ jis sako tiesiai šviesiai, kad dabar ne laikas aiškintis krentančio kūno greitėjimo priežastis. Manoma, kad Galilėjus, panašiai kaip Aristotelis, manė, kad natūrali sunkių kūnų vieta yra apačioje, o lengvų (debesų) – viršuje.
Visuotinio traukos dėsnio nežinojimas tais laikais kėlė didelę painiavą. Galilėjus nebūtų galėjęs paaiškinti ir fakto, kodėl lengvi debesys nenuskrenda į kosmosą. Gerokai daugiau aiškumo atsirado Izaokui Niutonui išleidus „Matematinius gamtos filosofijos pagrindus“ (1687 m.).