Briuselyje savižudžių teroristų panaudoti sprogmenys – cheminis košmaras  (15)

Kol pasaulis gedi šios savaitės atakos Briuselyje aukų, policija stengiasi išsiaiškinti teroristų planus.
Vieną dalyką Briuselio pareigūnai, panašu, jau išsiaiškino, tai savižudžių teroristų panaudotų sprogmenų tipą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Fredericas Van Leeuwas, bylos tyrimui vadovaujantis Belgijos prokuroras, trečiadienį pranešė reporteriams, kad tyrėjai rado 33 svarus (15 kg) savadarbių sprogmenų name, kur buvo apsistoję du Briuselio oro uostą atakavę sprogdintojai, praneša Associated Press. Šie sprogimai kartu su trečiuoju, įvykusiu Briuselio metro, nusinešė daugiau nei 30 žmonių gyvybes ir sužalojo mažiausiai 270.

Policija taip pat rado ir vinių — manoma, naudotų kaip šrapneliai — ir kitų žaliavų sprogstamų liemenių gamybai, pranešė Chicago Tribune.

Van Leeuwas pranešė, kad pagrindinis sprogmenų ingredientas yra triacetono triperoksidas, TATP – kristaliniai milteliai kurie yra teroristų ir pareigūnų košmaras.

Nestabilūs balti milteliai

TATP lengva pagaminti ir sunku aptikti, bet jis taip pat yra neįtikėtinai nestabilus. Tiesą sakant, pakanka tvirto plekštelėjimo, kad TATP sprogtų jėga, prilygstančia maždaug 80 % TNT galios. (Pasak The Future of Things, būtent dėl to tarp jį gaminančių teroristų jis užsitarnavo „Šėtono motinos“ reputaciją.)

TATP naudojo „bato sprogdintojas“ 2001 metais, kaip ir teroristai Londone 2005 ir 2006 metais. Northeastern Universiteto sprogmenų tyrėjų duomenimis, ši medžiaga naudota ir bombose, susprogdintose Oklahomos universitete 2005 metais, bei Texas Cityje, Teksase, 2006 m.

Iki šios savaitės pastarąjį kartą ji buvo panaudota lapkričio 13-osios teroro išpuoliuose Paryžiuje.

„TATP ir kitus peroksidų šeimos sprogmenis plačiai naudoja viso pasaulio teroristinės organizacijos, kadangi jas lengva pagaminti ir labai sunku aptikti,“ sakė Ehudas Keinanas, Technion-Israel technologijų instituto chemikas 2005 metų pranešime spaudai apie savo atliekamus šios medžiagos tyrimus.

Iš viso TATP pavadinimo gali būti girdėtos dvi medžiagas — triaceton triperoksidas — kadangi jas galima rasti vietinės vaistinės kosmetikos skyriuje ir greitosios pagalbos priemonių lentynoje.

„TATP lengva paruošti rūsio laboratorijoje iš laisvai parduodamų pradinių medžiagų,“ teigia GlobalSecurity.org, kurie dar pastebi, kad „jį gaminant, lengva susisprogdinti.“

Jimmie Oxley, Rhode'o Salos universiteto sprogmenų ekspertas, Tech Insider elektroniniu paštu pernai papasakojo, kad TATP pagaminti lengva, kaip „iškepti pyragą“.

„Daug dirbome, stengdamiesi užkirsti kelią jo sintetinimui,“ rašė Oxley, kuris eksperimentavo, pridėdamas šiek tiek įvairių chemikalų į vandenilio peroksidą, tikėdamasis taip užkirsti kelią TATP gamybai namuose. „Tai nelengva padaryti, o ingredientai labai plačiai paplitę.“

Košmaro chemija

Viena iš priežasčių, kodėl TATP sunku aptikti – jame nėra azoto, pagrindinio namudinių „trąšų“ bombų komponento, kurį saugumo skeneriai labai gerai aptinka.

Kiekvienoje TATP molekulėje yra tik vandenilis, deguonis ir anglis — vieni iš labiausiai paplitusių elementų — sujungti į žiedą.

Sprogstamoji TATP galia glumino mokslininkus nuo pat jo atradimo 1895. Kitaip nei azoto pagrindo bombų medžiagos, kurios sprogimu išlaisvinamą energiją gauna, kai kepamos į sprogią formą, TATP gali būti gaminama kambario temperatūroje — ugnies nereikia.

Tai iš kur ji gauna sprogimo energiją, jei ne iš kaitinimo?

Tai nebuvo aišku iki pat 2005 metų, kai Keinanas išsiaiškino, kad TATP detonacija labiau primena galingą oro pliūpsnį, o ne liepsnos kamuolį. Kai sprogmens kristalas pakankamai stipriai sukrečiamas, kiekviena kietos medžiagos molekulė akimirksniu virsta keturiomis dujų molekulėmis.

„Nors dujų temperatūra būna lygi aplinkos temperatūrai, jų tankis prilygsta kieto kūno tankiui, ir jose yra keturis kartus daugiau molekulių, tad jų slėgis yra 200 kartų didesnis už aplinkinio oro slėgį,“ rašo Keinanas su kolegomis 2005 metų TATP tyrime.

„Tas nežmoniškas slėgis — pusantros tonos į kvadratinį colį — plečiasi išorėn, kurdamas sprogstamą jėgą“, kurią galima palyginti su TNT, rašoma pranešime.

„Sprogstant TATP, dujų molekulės perduoda savo judėjimo energiją aplinkai, taip sukurdamos griaunančią sprogimo bangą“

Ar galime ją aptikti?

Mokslininkai karštligiškai ieško praktiškų būdų aptikti TATP iki ji panaudojama nekaltų žmonių žudymui.

Keinano įkurta ACRO Security Technologies kompanija, sukūrė žymeklio dydžio „peroksidinių sprogmenų testerį,“ arba ACRO-P. E.T.

„ACRO-P. E.T. iš karto parodo ar kur nors aptiktoje įtartinoje medžiagoje <…> yra nors menkiausias kiekis peroksidinių sprogmenų,“ sakė Keinanas The Future of Things.

Kiti tyrėjai bando rasti būdus aptikti transportuojamą TATP, kuriems nereikėtų tiesioginio kontakto su medžiaga, kaip kad Keinano įrenginio atveju.

Pavyzdžiui, 2011 metais Hitachi mokslininkai sukūrė prietaisą, siurbiantį orą iš keleivio aplinkos ir vos per porą sekundžių galinčių užuosti TATP pėdsakus.

Vokietijos tyrėjų grupė irgi 2015 metais paskelbė, kad gali būti aptinkami dideli pervežamo TATP kiekiai. Kadangi ši medžiaga tokia jautri, prieš gabenimą ji paprastai ištirpdoma specialiame skystyje, sakoma grupės tyrime. Būtent šį unikalų skysčio kvapą ir tikimasi aptikti būsimais saugumo skeneriais.


techinsider.io

Įspėjimas: sąmoningai nepateikėme konkrečių TATP gaminimo detalių. Nebandykite gaminti šių – ar kokių nors kitų – sprogmenų.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(101)
(5)
(96)

Komentarai (15)