Viešbutis „Kosmosas“. Ką verta žinoti apie įdomiausią Falcon 9 krovinį  ()

Kosmoso turizmas – ne tiesiog nenauja, o, galima sakyti, senovinė idėja: žmonės ją ėmė aptarinėti, praėjus vos keletui metų po pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą. Tačiau visavertis jos įgyvendinimas tapo įmanomas būtent dabar ir galime šį procesą stebėti gyvai. Viešbučių verslo magnatas ir kosmoso verslininkas Robertas Bigelow į orbitą paleido „kosminį kambarį“, potencialai galintį tapti pirmojo orbitinio viešbučio dalimi.


Balandžio 8 dieną 16:43 JAV Rytų pakrantės laiku iš Kanaveralo iškyšulio kosmodromo pakilo kompanijos SpaceX raketa Falcon 9. Ji į TKS pristatė kosminį laivą Dragon su kroviniu NASA astronautams. Tai buvo pirmasis paleidimo ir grįžimo bandymas po Falcon 9 sprogimo pernai birželio 28 dieną. Startas gali tapti nauja žyme kelyje į kosminį turizmą. Į TKS su įprastais kroviniais pakeltas ir kompaktiškai supakuotas pripučiamas modulis Bigelow Expandable Activity Module (BEAM) – ateities orbitinių viešbučių numerio prototipas.

Dragon kapsulėje BEAM yra suvyniotas į 2×2,5 m ritinį. Pristatytas į TKS jis bus pritvirtintas prie išorinio kosminės stoties išėjimo ir pripūstas: modulis padidės keleriopai ir suteiks apie 16 kubinių metrų papildomos gyvenimo erdvės. Tai atitinka nedidelį miegamąjį, kuriame nesunkiai tilptų nedidelė lova ir krėslas – tik visa tai bus kosmose.

ВЕАМ gamintojas – Bigelow Aerospace kompanija, įkurta viešbučių tinklo Budget Suites of America savininko Roberto Bigelow. Verslininkas jau seniai aktyviai domisi kosmosu, ir, panašu, kaip rašo Fortune, nusprendė kitą milijardą užsidirbti taip pat, kaip ir pirmąjį, – atspėdama, kur netolimoje ateityje žmonėms reikės būsto. Bigelow kompanija kosminį būstą į orbitą siunčia ne pirmą kartą: lygiai prieš 10 metų raketa nešėja „Dnepr“, startavusi iš kosmodromo „Jasnyj“, į 500 kilometrų aukščio orbitą iškėlė bandomąjį nepriklausomą modulį Genesis I, o po metų – šiek tiek patobulintą Genesis II. Abu šie kosminiai laivai sėkmingai išsipūtė kosmose iki 4,4×2,5 metrų (vidinė erdvė buvo ~11 kubinių metrų), su Žeme ryšį palaikė ilgiau nei porą metų ir, pasak Bigelow, „nepriekaištingai“ susidorojo su temperatūros ir slėgio palaikymo užduotimis. Abu Genesis lig šiol sukasi orbitoje ir dar po kelių metų žemėjimo, turėtų sudegti tankiuosiuose atmosferos sluoksniuose.

Kaip bebūtų, tačiau gyvenamasis BEAM modulis bus unikalus. Tai bus pirmoj orbitoje pripučiama erdvė, kurioje iš tiesų apsilankys žmogus. Prognozuojama, kad BEAM išbus pritvirtintas prie TKS porą metų, ir visą tą laiką astronautai turės periodiškai lankytis jame ir tikrinti, kaip jis laikosi kosmoso sąlygomis.

Bigelow tvirtina, kad reikalai klosis puikiai, ir medžiaga, iš kurios padarytas ВЕАМ, išlaikys visus išbandymus, įskaitant radiaciją ir susidūrimus su kosmoso šiukšlėmis. „Skardinių dienos suskaitytos“, – pareiškė jis Associated Press. Tuo tarpu nežinia, nei iš ko pagaminta modulio išorinė danga, nei keli jos sluoksniai panaudoti. Apie BEAM konstrukciją verslininkas sutiko atskleisti tik tai, kad „jis nesprogs“ ir kad jame pasiskolinta daugiau iš padangų metalinių gijų, nei iš oro baliono.

Yra žinoma, kad analogišką konstrukciją kažkada – dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje – kūrė ir NASA. Daugiasluoksnė panašių modulių danga buvo gaminama iš Nextel medžiagos (3M gaminama keraminis audinys), kevlaro, putų ir kitų komponentų kombinacijos, visgi šie moduliai kosmose taip ir nepabuvojo. Tūkstantmečio pirmame dešimtmetyje, kai amerikiečių programa TransHab buvo nutraukta, Bigelow Aerospace iš NASA įsigijo aštuonis patentus, ėmėsi kurti savo gaminiu ir netrukus paleido savo pirmąjį Genesis.

Apie BEAM konstrukciją verslininkas sutiko atskleisti tik tai, kad „jis nesprogs“.

Tikimasi, kad jei BEAM eksperimentas pasiseks, NASA daugiau investuos į kūrinį. Kompanija teigia, kad Bigelow technologija dabar yra pati prieinamiausia: BEAM kainavo $25 mln. (iš kurių $17,8 mln įdėjo NASA). Pripučiamų arba išlankstomų modulių transportavimui nereikia daug vietos ir jie sukonstruoti taip, kad jų išskleidimui nereikėtų betarpiško žmogaus dalyvavimo: TKS BEAM montuos mechaninis manipuliatorius. Panašu, Bigelow neramina tik vienas dalykas – kaip ilgai modulis išlaikys savo funkcijas, būdamas sulankstytas. Tai paaiškės gegužės pabaigoje ar biželio pradžioje – būtent tada modulis bus pradėtas pūsti.

 
Ira Solomonova

World Press rubrikos redaktorė

O kol kas kosminis viešbutininkas kuria ateities planus. Jį domina ne atskiri kambariai, o visaverčiai viešbučiai orbitoje arba pripučiamos bazės Mėnulyje, rašo Fortune. Bigelow Aerospace, projektuoja kol kas didžiausią pripučiamą modulį V330, kurio vidinis tūris bus jau 330 kubinių metrų, o paskui VA2100, arba Olympus, – tikras miniviešbutis, kurio vidinis tūris viršys 2100 kubinių metrų (daugiau nei dvigubai didesnis už TKS gyvenamas patalpas). Kompanijoje svajoja, kad skrydžiai ir gyvenimas orbitinėse erdvėse sudomins ne tik NASA, bet ir verslą, valstybes ir netgi mokyklas. Laukti jau neilgai: pirmųjų dviejų V330 startas planuojamas 2020 metais.

Ира Соломонова

(23)
(1)
(22)

Komentarai ()