Tu gali nulemti, ar lietuvis gaus Europos išradėjo prizą  ()

Europos patentų biuras pranešė, kad kartu su bendraminčiais patentavęs neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Arminas Ragauskas pateko tarp pretendentų gauti 2016-ųjų Europos išradėjo prizą. Tai – pirmas kartas, kai Lietuvos atstovas nominuotas šiam prestižiniam apdovanojimui. Ir pirmas kartas, kai lietuviai gali internete balsuoti už savo atstovą.

A.Ragauskas kartu su dviem kitų šalių mokslininkais nominuotas išradimų smulkiajam ir vidutiniam verslui kategorijoje. Išrastas ir patentuotas ultragarsinis galvospūdžio matuoklis gali būti taikomas daugelyje medicinos sričių bei gali padėti išspręsti astronautų regos sutrikimų problemą, su kuria jie susiduria ilgos trukmės kosminių skrydžių metu.

„Prietaisai, kuriuos yra išradęs Arminas Ragauskas, leidžia be invazijos į smegenis matuoti galvospūdį, kas iki šiol nebuvo įmanoma. Tai gydytojams suteikia galimybę laiku pradėti gydymą, galintį išgelbėti paciento gyvybę, – pristatydamas Europos išradėjo apdovanojimų nominantus kalbėjo Europos patentų biuro prezidentas Benoit Battistelli. – Šie prietaisai, kurių veikimo principas paremtas Doplerio efektu, yra puikus pavyzdys, kaip fundamentalus fizikinis reiškinys pasitelkiamas sukurti pažangią, patentuotą technologiją.“ 

Aukštas galvospūdis, kurį gali lemti galvos trauma ar smegenų auglys, gali būti mirtinas. Visoje Europoje galvos smegenų traumas per metus patiria apie 2,5 mln. žmonių, o 75 tūkst. tokių atvejų baigiasi mirtimi. Laiku pastebėjus padidėjusį galvospūdį, galima imtis veiksmingų priemonių, tačiau dabartinis galvospūdžio matavimo metodas yra paremtas invazine procedūra – chirurgine jutiklių implantacija į žmogaus smegenis. Invazija į smegenis kelia riziką pacientui, ne visuomet šią procedūrą galima atlikti.

Įrenginys gali padėti ir astronautams. Pastebėta, kad beveik trečdaliui astronautų jau pirmą savaitę kosmose pradeda tinti smegenys ir regos nervas, sutrinka rega, orientacija. Nors tikslaus paaiškinimo, kokios priežastys tai lemia, mokslininkai dar nežino, tikėtina, kad šie sutrikimai kyla dėl sumažėjusios Žemės traukos ir padidėjusio galvospūdžio.

KTU mokslininko su kolegomis mokslų daktarais Gediminu Daubariu ir Algiu Džiugu sukurtą technologiją jau naudoja JAV Nacionalinis kosmoso biomedicinos tyrimų institutas, kuris tiria ilgos trukmės kosminių skrydžių poveikį žmogaus smegenims ir regai. Nuo sėkmingo šios problemos sprendimo priklauso ir tolimų kosmoso kelionių, pavyzdžiui, misijos į Marsą, ateitis.

„Mūsų laboratorija jau yra patentavusi įrenginių, skirtų naudoti pramonėje. Šie ultragarso prietaisai išsiskyrė dideliu jautrumu, tai ir leido galvoti apie jų taikymą medicinos srityje“, – sakė KTU Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius A.Ragauskas.

Neinvaziniai fiziologiniai matavimai, kuriuos atlieka lietuvių sukurti prietaisai, leidžia pastebėti net ir nedidelius galvospūdžio pokyčius. Šie prietaisai taip pat gali būti naudojami diagnozuojant ar gydant glaukomą. Be to, jų nereikia kalibruoti – tai ypač svarbus pranašumas.

Pirmą kartą balsuoti galime ir mes

Europos metų išradėjo apdovanojimo laimėtoją skiria tarptautinė komisija, o populiariausio Europos išradėjo prizas skiriamas pagal balsavimo internete rezultatus.

Už Lietuvos atstovą Europos patentų biuro (EPB) skelbiamuose apdovanojimuose internetu balsuoti galima jau dabar ir iki gegužės 31 dienos. Vienas žmogus gali balsuoti vieną kartą per parą.

Jau vienuoliktą kartą Europos patentų biuro rengiamo Metų išradėjo konkurso nugalėtojas bus paskelbtas birželio 9 d. Lisabonoje. O už populiariausią Europos išradėją gali balsuoti EPB tinklapyje arba „Facebook“ paskyroje.

Pasistenkim, lietuviai!

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(24)
(3)
(21)

Komentarai ()

Visi šio ciklo įrašai