Bene penkis mėnesius plagijavimo tendencijas pasauliniu mastu stebėję specialistai gavo išvadas, kurios Lietuvai nežada nieko gero. Sukčiaujama čia tiek, kad šioje srityje mus, vertinant Europos kontekste, pranoksta tik Rusija, Baltarusija ir Ukraina.

„Jau anksčiau tyrėme lietuvių darbus (buvome įtraukę apie 300 tūkst darbų) ir skelbėme, kad plagijavimo mastai Lietuvoje aukšti ir jie nemažėja. Nuo š. m. sausio mėnesio mūsų sistemos veiklos geografija labai išsiplėtė, nes sukūrėme kitų kalbų vartotojams skitas svetaines. Kartu tai leido mums rinkti statistinius duomenis apie plagijavimo tendencijas ne tik Lietuvos, bet ir pasauliniu mastu.

Dabar matome, kaip blogai mes atrodome tarptautiniu lygiu. Lietuva šia prasme – Europos Sąjungos Rusija. Jei Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą pašalintume iš žemėlapio, tai Lietuva jame taptų tokios pat spalvos, kaip dabar nuspalvinta Rusija“, – pastabomis po atlikto tyrimo su delfi.lt dalijosi „Plag.lt“ direktorius Chorstas Klausas.

Lietuvos rezultatai – labai blogi

Kad situacija iš tiesų bloga, matyti iš jo pateiktų žemėlapių. Pirmajame paveikslėlyje – sutapimų žemėlapis pagal dokumentų tikrinimo vietą. Antrajame – sutapimų žemėlapis pagal dokumento kalbą.

Pagal pirmąjį žemėlapį, Lietuvoje sutapimų procentas – net 27,6. Prastesni rezultatai, vertinant Europą, tik Rusijoje – 49,3, Baltarusijoje – 40,1 ir Ukrainoje – 34,9.

Savo ruožtu vertinant sutapimų dažnį pagal kalbą, lietuvių kalba – 4 vietoje pagal sutapimo procentus (27,7). Daugiau sutapimų fiksuojama tik darbuose bulgarų (32,8), ukrainiečių (44,5) ir rusų kalba (sutapimo proc. – 52,4).

Tyriausi – danai, norvegai ir vokiečiai su austrais

Žvelgiant į abu žemėlapius darosi aišku, kad situacija geresnė Latvijoje, jau nekalbant apie Estiją.

Pirmajame žemėlapyje Latvijos sutapimų procentas – 20, Estijos – 10,1. Savo ruožtu latvių kalba sutampančių dokumentų procentas – 19,6, estų – 10,7.

Tyriausiai pirmajame žemėlapyje atrodo Danija (4,3 ) ir Austrija (7,2 ), antrajame – darbai norvegų (8,3 ) ir vokiečių kalbomis (7,9 ).

Plačiau su juose pateikta informacija susipažinti galima čia.

Įvertino daugiau nei 122 tūkst. duomenų

Pasak Ch. Klauso, duomenys žemėlapyje formuojami iš darbų, įkeltų nuo šių metų sausio 1 d. Šiai dienai jų – kiek daugiau nei 122 tūkst.

„Analizavome dokumento dydį, jo kalbą, sutapimo rodiklį (kiek proc. dokumento sutampa su kitais viešais dokumentais, perfrazavimų dydį (kokia dokumento dalis perrašyta), citavimų dydžius, sutapimų koncentracijos rodiklius (leidžia žinoti, ar tie sutapimai – pavieniai sakiniai, ar dideli teksto blokai)“, – aiškino „Plag.lt“ sistemos vadovas.

Jo teigimu, į žemėlapius nebuvo įtrauktos tos šalys, kuriose duomenų nepakanka patikimoms išvadoms daryti.

„Pasaulio žemėlapyje kai kurios Afrikos ir Azijos šalys yra nespalvotos. Žemėlapyje pagal kalbas nenuspalvinta Baltarusija, nes baltarusių kalba duomenų per mažai. Dažniausiai jie tikrina dokumentus rusų kalba“, – sakė Ch. Klausas.

Paklaida – nedidelė

Paklaustas, kokia buvo riba, kurios neperžengusios šalys neįtrauktos į tyrimą, jis aiškino, kad šis klausimas buvo sprendžiamas ne nustačius griežtą skaičių, o atsižvelgiant į galimą paklaidą.

„Nustatėme, kad maksimali galima paklaida yra 5 proc. su 95 proc. patikimumo laipsniu. Jei imties dydis pakankamas, kad neviršytų paklaidos, tai tuos duomenis įtraukėme. Pagal šį kriterijų, minimalus dokumentų skaičius iš valstybės – 384. Mažoms valstybėms, tokioms kaip Antigva, mes šį kriterijų sumažinome iki 100, tačiau šių valstybių žemėlapyje net nesimato ir informaciją mes naudojame savo tikslais“, – aiškino jis.

Pasak Ch. Klauso, vadovaujantis tokia sistema, paklaidos tikimybė – maža. Pavyzdžiui, Latvijoje ji yra maždaug 1,6, Rusijoje ~2,5, Prancūzijoje ~2,85, Ispanijoje ~2,7, Lenkijoje ~2,9, Brazilijoje ~1,7, Jungtinėje Karalystėje ~2,2, JAV ~ 1,9.

Darbų iš Lietuvos – daug, tačiau jie – tik maža dalis visų

Kritikai galėtų sudvejoti, kad „Plag.lt“ sistema jau kurį laiką veikė Lietuvoje, tačiau užsienyje startavo tik šiemet, tad stipriai gali skirtis mūsų ir kitose šalyse įkeltų darbų skaičius, tačiau tam Ch. Klausas turi paaiškinimą.

„Lietuvoje iš tiesų tikrinama daugiausia darbų, jei lyginsime su bet kuria kita valstybe, tačiau palyginus, kiek darbų keliama iš Lietuvos, o kiek ne iš Lietuvos, tai darbai iš Lietuvos sudarys mažą dalį visų jų.

Be to, ir didesni darbų kiekiai praktiškai nedaro įtakos rezultatams: ar vertinsite 1000 ar 10000 tūkst. darbų, tai rezultatai bus iš esmės labai panašūs. Skirsis tik paklaidos tikimybė“, – sakė jis.

Plinta ydinga darbų rašymo kultūra

Pasak Ch. Klauso, prie didėjančio plagijavimo masto Lietuvoje iš dalies prisideda ir dėstytojai, propaguodami ydingą praktiką.

„Žinome, kad nemažai dėstytojų nurodo studentams pateikti darbą, kurio įvertis būtų ne didesnis nei 30 proc. Tad ir studentai dirba ne tam, kad gautų žinių, o procentui. Tai rodo ir surinkti duomenys.

Mūsų šalyje aukštas perfrazavimų rodiklis – 2,5 (didžiausias – 3,1 Rusijoje). Vokietijoje, pavyzdžiui, 0,8, Lenkijoje – 1,1. Ką reiškia šis rodiklis? Jei Jūs paimsite plagijuotą tekstą ir perrašysite savais žodžiais, tai tas perfrazuotas dalis sistema užfiksuos. Kai šių perfrazavimų daug, jie signalizuoja, kad darbai rašomi tokiu būdu: studentas sukombinuoja darbą iš kelių ir perrašo savais žodžiais (tik perrašyt visko nesugeba, o tas dalis mes ir aptinkame). Lietuvoje būtent ir matome tokią kursinių, referatų ir baigiamųjų darbų rašymo kultūrą“, – pasakojo jis.

Pasidalino patarimais

Paklaustas, kaip mano, ką reikėtų daryti, kad situacija Lietuvoje pasikeistų, Ch. Klausas pasidalijo dviem svarbiausiais patarimais.

„Pirmas žingsnis, kurį turėtume padaryti, tai įstatymuose aiškiai apibrėžti, kas yra plagijavimas, tam, kad nebeliktų erdvės interpretacijoms. Juk savo esme tai vagystė. Lenkijoje, pavyzdžiui, už plagijavimą gresia baudžiamoji atsakomybė ir kalėjimas iki 3 metų. Antras dalykas, ką taip pat įdiegė lenkai – privalomas baigiamųjų darbų tikinimas per plagijavimo kontrolės sistemas“, – aiškino jis.

Ch. Klausas prasitarė tyrimo išvadomis pasidalinęs ir su Švietimo ir mokslo ministerijos viceministru Rolandu Zuoza, kuris atsakingas už studijas, aukštųjų mokyklų veiklos kokybę. Sakė kvietęs jį susitikti ir aptarti būdus, kaip galima būtų spręsti šią problemą, tačiau jau porą mėnesių atsakymo iš jo nesulaukęs.

Problemos nebuvo, kol nepradėjo važiuoti studentai iš Rytų

Savo ruožtu Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas, paklaustas, ką mano apie šiuos rezultatus, sakė, kad pateikti skaičiai jo nenustebino.

„Mes dar 2012-2013 m. Europos studentų sąjungoje (ESU) kėlėme šį klausimą kaip vieną svarbiausių studentiškų problemų, tačiau, jei vertintume ne kitas Rytų Europos šalis, likome pakankamai nesuprasti, apie ką kalbame. Skandinavijoje, Vakarų pasaulyje plagijavimo problemos nėra arba nebuvo iki tol, kol ten nepradėjo važiuoti didesnės studentų grupės iš Rytų“, – pasakojo studentų atstovas.

Komentarai (10)