Tokijo požeminė potvynių sistema – tarsi iš fantastinio filmo (Video)  ()

Betoninės miesto džiunglės yra ypač pažeidžiamos potvynių, nes tokiose vietose nėra pakankamai dirvožemio, lietų sugeriančių medžių ir kitos augmenijos. Tačiau vienas miestas nusprendė rimtai kovoti su šia problema.

Milžiniška požeminė potvynių sistema buvo pastatyta per 17 metų (1992-2009 m.). Jos kaina siekė net 2,6 milijardų JAV dolerių. Ir tai visai nestebina, nes šie tuneliai - tai pažangiausia pasaulyje sistema, kovojanti su vandens pertekliumi. Ją sudaro labirinto stiliaus kambariai, kurie sulaiko potvynio vandenį po smarkių musoninių liūčių ar taifūnų.

Projekto pavadinimas „G-Cans“. Visą konstrukciją sudaro milžiniški tuneliai su vandens rezervuarais. Juos laiko masyvūs stulpai ir milžiniški siurbliai, kurie, iš 35 milijonus gyventojų turinčio Tokijo miesto, nukreipia potvynio vandenį į įlanką.

Šį projektą įgyvendino Japonijos vyriausybė, prižiūrint nacionalinio Nuotekų inžinerijos instituto.

Šalies sostinė išsidėsčiusi žemumose, todėl yra ypač jautri potvyniams. Tačiau naujoji sistema yra pajėgi atlaikyti net ir istorinius potvynius, pasikartojančius vieną kartą per 200 metų.

Tunelių ilgis siekia apie 100 km, o aukštis – 65 metrus. Jo lubos yra paremtos įspūdingomis kolonomis. Pagrindinis rezervuaras, dar žinomas kaip „Požeminė šventykla“, yra 25 metrų aukščio ir 177 metrų ilgio. Jis primena įmantrią požeminę katedrą, o apskritai buvimas šiose požemiuose leidžia pasijusti tarsi fantastiniame apokaliptiniame filme.  

Milžiniška drenažo sistema gali išpumpuoti daugiau nei 200 tonų vandens per sekundę. Siurbliai, kurie stumia vandenį į tunelius, yra neįtikėtinai dideli. Jie buvo pagaminti iš raketinių siurblių.

Šie tuneliai jau tapo turistų traukos centru sausojo periodo metu. Oficialus pavadinimo: „G-Cans“ vertimas iš japonų kalbos reiškia –„Metropolinės zonos požeminis išleidimo kanalas“. Lankytojai čia gali nemokamai įžengti į didžiausią pasaulyje drenažo sistemą ir pasiklausyti pasakojimų (deja, tik japonų kalba) apie jo kūrimą bei veikimo technologijas.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(60)
(0)
(60)

Komentarai ()