Iš kur, broleli, tiek jėgos – tiek valios geležinės? Kas per nematomos jėgos, po galais, tave, sveriantį beveik 100 kg, kilnoja vidury baltos dienos, kai gatvėje zuja automobiliai ir žingsniuoja praeiviai? O ką žingsniuodami gatve ir staiga pamatę savaime šokinėjantį gatvės šulinio dangtį pagalvotumėte jūs? Žemės drebėjimas? Kur jau ne :)

Kad ir kaip antgamtiškai tai atrodytų, jokios ezoterikos čia anei kvapo (bet tik ezoterikos – dėl kitų kvapų prižadėti negalime…). Pasirodo, viskas čia netgi labai gamtiška ir dėsninga. O jei kada nors ir jūsų kelyje pasitaikys štai toks išprotėjęs šulinukas su levituoti mėginančiu dangčiu, šiukštu neišsigąskite ir labai nenustebkite. Tai – tik elementarūs fizikiniai dėsniai.

Atsakymas į klausimą, koks burtininko Bachramo palikimą saugantis galiūnas Zirzilia kilnoja šio šulinuko dangtį, labai paprastas. Ogi slėgis. Oro slėgis gatvės kanalizacijos sistemoje. Tam tikromis sąlygomis jis tampa didesnis už atmosferos slėgį, ir – olialia! – ima su pašėlusia jėga stumti apie 70-80 kg sveriančius šulinių dangčius aukštyn.

Viskas labai paprasta, ar ne? Tik iš kur tokie drastiški slėgio pokyčiai gatvės nutekamųjų vandenų sistemoje? Štai čia jau įdomiau. Pasirodo, šulinių dangčių sambos kaltininkės – gretimuose miesto kvartaluose kaip iš kibiro pilančios liūtys.

Iš pradžių jos užtvindo gatves. Tada vanduo springdamas kliokia nuotėkų sistemos ertmėmis ir jas užtvindo taip, kad jose buvęs oras nebeturi kur dėtis ir ima veržtis pro mažiau užtvindytų kvartalų šulinukus – su tokia jėga, kad kai kur, kaip turėsite progos įsitikinti, ima šokinėti velniškai sunkūs šulinių dangčiai.

Komentarai (5)