Kaip astrofizikai „įdarbino“ mirusios supernovos šnypštimą  ()

Jau beveik trisdešimt metų praėjo nuo supernovos SN 1987A sprogimo; tai yra artimiausia supernova mums nuo 1604-ųjų metų. Jos liekana, po truputį plintanti aplinkinėje tarpžvaigždinėje terpėje, gali atskleisti informacijos apie sprogusios žvaigždės savybes.

Naujausi liekanos stebėjimai, atlikti radijo bangų diapazone, rodo visiškai neišskirtinį spektrą – pavertus tas bangas garsu, kaip radijo imtuve, girdėtume tiesiog vienodą šnypštimą.

Visgi keistenybių nebuvimas spektre irgi daug ką gali pasakyti: pavyzdžiui, taip galima nustatyti, koks yra medžiagos tankis aplink supernovos liekaną.

Šis tankis – ne daugiau nei 110 laisvųjų elektronų viename kubiniame centimetre – yra dydis, kurį prognozuoja skaitmeniniai žvaigždžių evoliucijos modeliai, mat terpė, į kurią plečiasi supernovos liekana, buvo sukurta, kai ta pati žvaigždė paskutinius kelis milijonus gyvenimo metų lėtai nusimetinėjo išorinius sluoksnius.

Palyginus stebėjimų duomenis su skaitmeniniais modeliais aiškėja, kad daugelis modelių pervertino to sluoksnių nusimetinėjimo – žvaigždės vėjo – spartą, arba nuvertino vėjo greitį. Ateityje stebėjimai dar žemesnių dažnių diapazone turėtų dar geriau patikrinti, ar modelių prognozės atitinka realybę.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt

(8)
(0)
(8)

Komentarai ()

Susijusios žymos: