8 įdomiausi faktai apie tinginius: vos vieną medžio lapą virškina 30 dienų, sunkiausi jų atstovai svėrė net 5 tonas!  ()

Tinginio vardas buvo duotas šešioms gyvūnų rūšims, kurios juda labai lėtai. Tačiau be to, kad jie lėti, ką dar žinote apie šiuos keistus gyvūnus? Žemiau pateikiame 8 įdomius faktus apie tinginius, kurių galbūt dar nežinojote.


1) Tinginiai turi itin lėtą medžiagų apykaitą

Šis faktas yra pakankamai akivaizdus, tačiau retas žino, kokio lėtumo yra tinginių medžiagų apykaita. Pavyzdžiui, žmogui reikia nuo 12 iki 48 valandų, kad suvalgytų, suvirškintų ir pašalintų iš savo organizmo maistą. Tuo metu tinginys vos vieną medžio lapą virškina įspūdingas 30 dienų. Jie retai išlipa iš medžių ir tai daro tik kai nori išsituštinti. Bet net ir šį procesą jie gali kontroliuoti ir nulipa nuo medžio tik kartą per savaitę. Be to, tuštinimosi proceso metu jie netenka net iki trečdalio savo kūno masės.

2) Tinginio kailyje yra grybų ir dumblių

 Tinginiai juda nepaprastai lėtai, vos 3 metrų per minutę greičiu, todėl realiai jie negali apsiginti nuo grobuonių (erelių, jaguarų, gyvačių ir kt.). Šie gyvūnai tikisi, kad plėšrūnai jų paprasčiausiai nepastebės. Tinginių kailis turi du sluoksnius: vidinį sluoksnį, kuris yra arčiausiai tinginio odos ir yra trumpas, tankus bei suteikia reikalingos šilumos, bei išorinis sluoksnis, kuriame yra tarpų, kuriuose auga grybai ir dumbliai. Dumbliai suteikia tinginio kailiui žalsvą atspalvį, kuris veikia kaip efektyvi maskuotė medžiuose.

3) Jų kailis – vabzdžių namai

Nors kai kurie vabzdžiai minta pačiais tinginiais, kitos vabzdžių rūšys gyvena jų kailyje ir minta jau minėtais grybais bei dumbliais. Štai vieno tinginio kailyje buvo rasta ir suskaičiuota 980 vabalų. Penkios drugių rūšys gyvena tinginio kailyje ir laukia, kol šis išsituštins. Kai šis atlieka gamtinius reikalus, drugiai padeda kiaušinėlius tinginio išmatose. Lerva lieka išmatose tol, kol užauga ir persikelia ant tinginio kailio. Kai drugys miršta, jis suyra kailyje ir „pamaitina“ grybus bei dumblius.

4) Laukiniai tinginiai nemiega tiek daug, kaip manėte

Tyrinėdami sugautus tinginius mokslininkai nustatė, kad jie miega apie 15–18 valandų per parą. 2008-aisiais paskelbtas tyrimas, kurio metu buvo tiriamas šių gyvūnų smegenų aktyvumas. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad laukiniai tinginiai miega vidutiniškai apie 9–10 valandų per parą. Nors tikroji šio skirtumo priežastis dar neišaiškinta, manoma, kad tinginiai ilgiau miega, nes nejaučia pavojaus. Tiesa, tam įtakos gali turėti ir mityba bei kiti faktoriai. 2 iš 2 nuotr.Tinginiai beveik nuolat kabo ant medžių žemyn galva.Reuters/Scanpix nuotr.

5) Ilgainiui tinginiai stipriai pasikeitė

Visi tinginiai gyvena medžiuose, o jų dydis siekia apie 50–60 centimetrų. Tačiau senovėje tinginiai gyveno ant žemės, o kai kurios rūšys užaugdavo iki 6 metrų aukščio ir 5 tonų svorio! Panašiai, kaip Afrikos dramblys. Šie tinginiai pasirodė prieš 35 milijonus metų, o išnyko prieš maždaug 10 tūkst. metų, kuomet Amerikoje paplito žmonės.

6) Tinginiai moka plaukti

Tinginiai iš medžio išlipa tik, kaip jau minėta, išsituštinti, arba paplaukioti. Lietinguoju sezonu tinginiai dažnai iš medžio šoka tiesiai į vandenį ir plaukia iki kito medžio. Jie sugeba plaukti net iki 3 kartų greičiau nei judėti žeme. Jų itin lėta medžiagų apykaitos sistema leidžia sulėtinti širdies plakimą net 3 kartus, taigi gyvūnai gali išbūti po vandeniu nekvėpavę net iki 40 minučių.

7) Išskirtinė anatomija jiems leidžia kabėti žemyn galva

Tiesą pasakius, tinginiai beveik nuolat kabo ant medžių žemyn galva. Tokioje būsenoje jie sugeba valgyti, poruotis ar netgi gimdyti! Mokslininkai išsiaiškino, kad jų organai kabo jų pilvuose, todėl visiškai neslegia diafragmos, priešingai nei kitų sutvėrimų. Jeigu būtų kitaip, jie tiesiog negalėtų kaboti žemyn galva, nes toks kabojimas reikalautų pernelyg daug energijos – daug daugiau nei gali suteikti jų medžiagų apykaitos sistema.

8) Tinginių meilė palikuonims nėra tokia jau didelė

Dauguma tėvų gyvūnų pasaulyje padaro viską, kad apgintų savo jauniklius. Tinginių motinoms rūpi jų jaunikliai, tačiau tik iš dalies. Pirmus 3–8 savo gyvenimo mėnesius tinginio jauniklis kabo ant savo motinos. Tokiu būdu motina gali apsaugoti jauniklį savo grėsmingai atrodančiais nagais bei šnypštimu. Tačiau šis atsidavimas jaunikliui baigiasi, jeigu šis nukrenta. Tinginiai yra pakankamai tvirti gyvūnai, todėl paprastas kritimas jų neužmuš.

Tačiau motina retai nusileidžia ant žemės pasiimti iškritusio jauniklio. Matyt, ji supranta, kad gali nespėti nusileisti iš medžio ir saugiai pasiimti savo jauniklį, kol neužpuolė grobuonis, todėl net nesivargina to daryti. Laimei, kartais iškritusius jauniklius randa žmonės, kol jų dar nebūna spėję suėsti grobuonys. Našlaičiai tinginiai yra laikinai priglaudžiami gyvūnų prieglaudoje, kol atsigauna ir yra paleidžiami atgal į laisvę.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(28)
(1)
(27)

Komentarai ()