Paskutinės zondo Rosetta gyvenimo akimirkos „tikru rokenrolo stiliumi“: gėdos nepadarytų net ir samurajui ()
Viena iš žymiausių kosminių misijų baigiasi.
zondas Rosetta, pastaruosius porą metų stebėjęs kometą, pasiųstas susidurti su 4 kilometrų ledo ir dulkių kamuoliu.
Europos kosmoso agentūros mokslininkai sako, kad naudingas zondo gyvenimas baigtas ir jie nori atlikti paskutiniuosius, itin artimus matavimus.
Nemanoma, kad Rosetta po susidūrimo su kometa 67P išgyvens.
Bet net jei kai kurios zondo sistemos funkcionuos, įdiegta programinė įranga užtikrins, kad įvykus kontaktui, viskas išsijungtų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
ESA operacijų centro Darmstadte, Vokietijoje, kontrolieriai, vėlai ketvirtadienį davė komandą zondui Rosetta pakeisti kursą.
Šiuo manevru jo plati orbita apie vonios ančiuką primenantį ledinį kosmoso klajoklį nukreipta į tiesioginį susidūrimą.
Nusileidęs 19km, zondas turėtų susidurti su kometos „galva“ maždaug pėsčiojo greičiu penktadienį ~11:18 GMT (14:18 Lietuvos laiku).
Susidūrimo greitis mažas, mažiau nei metras per sekundę, bet Rosetta nebuvo konstruota nusileidimui, tad įvairios zondo dalys tikriausiai sulūš.
„Pateiksiu pavyzdį, jeigu jautri antena nukryps daugiau, nei per pusę laipsnio, komunikacija bus neįmanoma,“ sakė ESA zondo operacijos vadovas Sylvain Lodiot.
Rosetta prie Churyumov-Gerasimenko kometos (67P) atskriejo 2014 rugpjūtį, po 10 metų kelionės iš Žemės.
25 mėnesius zondas praleido šalia kalnuotojo objekto ir atliko daugiau nei 100 000 nuotraukų ir instrumentinių matavimų.
Šie duomenys suteikė beprecedenčių kometos struktūros ir chemijos įžvalgų.
2014 lapkritį Rosetta netgi nuleido mažą robotą Philae, kad galėtų surinkti papildomos informacijos – istorinis pirmasis toks įvykis kosmoso tyrimuose.
Kometos yra praktiškai nepakitusios Saulės sistemos formavimosi liekanos, tad iš 67P atsiųsti duomenys suteiks mokslininkams puikią progą ištirti prieš pusantro milijardo metų buvusias sąlygas.
„Pradedame paskutiniąją kosminę misijos dalį. Bet Rosetta'os duomenys bus naudojami ir tiriami dar ne vieną dešimtmetį,“ pažymėjo Rosetta skrydžio vadovas Andrea Accomazzo.
Kometos 67P „Kosminio ančiuko“skaičiai
- Kometa apsisuka kiek daugiau nei per 12 valandų;
- Sukimosi ašis eina per „kaklą“;
- Didesnioji dalis („kūnas) yra maždaug 4×3×2 km;
- Mažesnioji dalis („galva“) yra maždaug 2,5×2×2km;
- Gravitacijos matavimai rodo 10 mlrd tonų masę;
- Kometos tūris kiek didesnis, nei 21 km3.
Dabar kometa 67P yra už 573 milijonų kilometrų nuo Saulės, ir kasdien vis tolsta, tad sistemos veikimui lieka vis mažiau energijos.
Ir ne tik tai – dėl didelio nuotolio duomenų perdavimas tapo skausmingai lėtas: vos 40kbps, panašiai, kaip naudojantis telefoniniu internetu.
Užuot zondą užmigdžiusi, ar leidusi pamažėle išsijungti, komanda nusprendė misiją užbaigti stilingai.
„Pasiėmėme pasaulį į jaudinančią mokslinę kelionę kometos širdin ir mainais išvydome, kad stulbinamus Rosetta'os ir Philae'o nuotykius pasaulis priėmė į savo širdis,“ sakė Mark McCaughrean, ESA vyr. patarėjas mokslo klausimais, sakė BBC News.
Krisdamas zondas nukreips savo kameras į kai kurias gilias įdubas ir pabandys pažvelgti 67P vidun.
Būtent iš šių įdubų sienų tikimasi gauti didžiausios raiškos atvaizdus vienam iš svarbiausių Rosetta'os atradimų – kad kometa sudaryta iš labai panašaus dydžio medžiagos gabalėlių.
„Paviršius nelygus, kurį kai kas vadina „žąsies oda“, o kiti pavadino „dinozauro kiaušiniais“,“ paaiškino Mark Bentley iš Graz kosmoso tyrimų instituto, Austrijoje.
„Šios struktūros yra maždaug trijų metrų dydžio. Ir nors įmanoma, kad jas sukūrė kažkokia keista erozija, tai gali būti ir kometos statybinių blokų, iš kurių ji susiformavo, rodymas.“
Neaišku, kiek nuotraukų iki susidūrimo Rosetta galės nusiųsti Žemėn. Trokštama gauti nuotraukų, kai zondas bus už 15 – 20 metrų nuo paviršiaus.
Visa informacija bus persiunčiama per dideles JAV kosmoso agentūros, kuri buvo projekto partnerė, antenas.
ESA projekto mokslininkas Matt Taylor minėjo, kad komanda svarstė idėją keliems metams užmigdyti Rosetta ir tada pabandyti prikelti ją, kai 67P grįš į vidinę Saulės sistemą. Bet neaišku, ar Rosetta tada tebeveiktų: „Čia panašiai kaip su septintojo dešimtmečio roko grupėmis; nenorime šlamštiško sugrįžimo turnė. Geriau jau pasitrauksime dabar tikru rokenrolo stliumi.“
Jonathan Amos