Fizikos Nobelio premija arba odė topologijai: „durys į nežinomą pasaulį, kur superlaidumas ar supertakumas - tik pati pradžia” (Video)  (2)

2016 Nobelio premija fizikai apdovanoti už „atvėrimą durų į nežinomą pasaulį, kur medžiaga gali įgyti keisčiausias būsenas”. Superlaidumas, supertakumas, grafenas – tik pradžia


Visi šio ciklo įrašai

  • 2016-10-04 Fizikos Nobelio premija arba odė topologijai: „durys į nežinomą pasaulį, kur superlaidumas ar supertakumas - tik pati pradžia” (Video)  (2)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

2016 Nobelio premija fizikos srityje apdovanotas Davidas Thoulessas iš Vašingtono universiteto, Duncanas Haldane'as iš Princetono universiteto, ir Michaelas Kosterlitzas iš Browno universiteto už „atvėrimą durų į nežinomą pasaulį, kur medžiaga gali įgyti keisčiausias būsenas”.

Naudodami matematikos sritį – topologiją, jie tyrė neįprastas medžiagų būsenas, tokias, kaip superlaidininkai ir superskysčiai.

Topologijoje siekiama apibūdinti formas ir struktūras fundamentaliomis charakteristikomis, tokiomis, kaip, sakysime, skylių skaičius. Topologijos požiūriu puodelis nesiskiria nuo riestainio, kadangi abiejuose yra viena skylė, o štai precelis kitoks – jame dvi skylės.

Viliamasi, kad jų darbas padės atlikti postūmius medžiagų moksle ir elektronikoje, įskaitant ir kvantinius kompiuterius.

Išgirdęs naujieną apie laimėtą premiją, Haldane'as pasakė buvęs „labai nustebęs ir pagerbtas”. Didžioji darbo dalis buvo atlikta aštuntame ir devintame XX amžiaus dešimtmetyje, bet Haldane'as sakė, kad „šiuo darbu paremti stulbinantys atradimai daromi tik dabar.”

Devintajame dešimtmetyje buvo manoma, kad superlaidumas – kai medžiagos elektrinė varža lygi nuliui – negali vykti plonuose sluoksniuose, bet Thoulessas ir Kosterlitzas parodė, kad tokia nuomonė klaidinga ir naudodamasis topologija, paaiškino kodėl.

Jie išsiaiškino, kad ploni laidūs sluoksniai medžiagoje gali atsirasti, diskrečiais topologiniais žingsniais, kur kiekvienas žingsnis panašus į riestainio virtimą preceliu.

Remdamasis tomis pačiomis idėjomis, Duncanas Haldane'as sugebėjo paaiškinti kai kurių medžiagų magnetines savybes. Iš pradžių darbas „atrodė labai abstraktus” sakė Haldane'as, bet laikui bėgant, vis daugiau ir daugiau savybių buvo galima paaiškinti, remiantis topologija.

„Paaiškėjo, kad šios savybės būdingos daugeliui medžiagų, kurios buvo jau seniai tyrinėjamos,” sakė Haldane'as, „tiesiog jos nebuvo aptiktos.”

Trijų laureatų darbuose aprašyti principai valdo daug įvairių medžiagų, taip pat ir nuostabiomis savybėmis garsėjantį grafeną, bet dar tik pradedame suprasti visas topologijos implikacijas. „Šie atradimai rodo, kad dar toli gražu ne viskas atrasta, kas įmanoma,“ pažymėjo Haldane'as.

Timothy Revell
www.newscientist.com

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(9)
(0)
(9)

Komentarai (2)