Vyriausiai Rusijos kartai, vadinamai karo vaikais, gresia skurdas. Kai Galinai Čučukovai (81 m.) 1944 m. buvo 10 metų, ji pradėjo šliaužti užminuotu lauku, ieškodama uogų, bet buvo pakviesta atgal įsivaizduojamo balso, šnabždančio jos vardą. „Mano angelas sargas“, – tada pagalvojo ji.

Septyni jos giminaičiai mirė iš bado per Leningrado (dabartinis Sankt Peterburgas) blokadą, likusieji išsibarstė po Sibirą per masinę evakuaciją, rašoma washingtonpost.com. Tiek patyrusi moteris sako susidorosianti ir su esamais finansiniais sunkumais.

„Išgyvenau karą, evakuaciją, 1946 m. badą, – pasakoja jos bičiulė Liubov Fabričnaja (84 m.) prie arbatos puodelio. – Taigi apsižvalgau aplink ir galvoju – viskas gerai, mano pensijos užteks“.

Vis tik 300 000 gyventojų turinčio Oriolo pensininkams, kaip ir daugiau nei 40 mln. pensininkų visoje Rusijoje, nelengva. Per trejus metus rublis nuvertėjo daugiau nei perpus, kainos padidėjo, o pensijas vėluojama išmokėti.

Vidutinė pensija yra 12 714 rublių (182 eurai). Atėmus 4 000 rublių už dujas ir vandenį, lieka po 280 rublių (4 eurai) per dieną maistui. Daugiau vargiai kam užtenka.

Čučkova stengiasi neaptingti, dažnai išeiti iš namų. Ketvirtadienį ryte ji ir dar 17 moterų, įžengusių į septintą, aštuntą ir devintą dešimtmetį susirenka į ketvirtame mokyklos aukšte esančią klasę užsiimti rytine mankšta – jos šoka salsą, mokosi kitų šokių žingsnių, daro kvėpavimo pratimus.

Šie susitikimai padeda moteriai ištverti sunkumus. Net jaunesnės pensininkės, – moterys išeina į pensiją 55 m. amžiaus, – patyrė neramumų: perestroika, Sovietų Sąjungos žlugimas, 1998 m. rublio nuvertėjimas, kuris per naktį nušlavė visas santaupas. Rusams sukrėtimai – ne naujiena.
 

Dabar baigiasi antri krizės metai. Infliacija pasiekė 15 proc. Praėjusią žiemą keliuose regionuose vėlavo išmokėti pensijas, kilo nerimo dėl valiutos trūkumo. Rusijos vyriausybė siūlo pensininkams vienkartinę 5 000 rublių (72 eurai) išmoką vietoje antro pensijų indeksavimo šiais metais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio populiarumas šiuo metu didžiausias per visus 16 buvimo valdžioje metų, pažadėjo padidinti pensijas vasarį pagal infliacijos lygį. Išmokų sumažinimas galėtų pakenkti jo po populiarumui prieš 2018 m. prezidento rinkimus.

Ką gi, Rusijos pensininkams teko susiveržti diržus. Nešiojami padėvėti, pačių nusimegzti drabužiai, sandėliukų lentynos prikrautos konservuotų daržovių, uogienių – ilgų darbo valandų vasarnamiuose rezultatas, atsisakoma arbatos, kavos, kartais neinama pas gydytoją ar prašoma pinigų operacijai iš vaikų, giminaičių.

Oriole – dar obuolių sezonas, vyresni žmonės parduoda jų miesto turgeliuose, pakelėse net iškritus pirmam sniegui. Daugelis turi vasarnamius su blunkančiais langų rėmais ar kelias obelis ir nedidelį daržą kaime – visa tai padeda prisidurti šiek tiek maisto ar kelis rublius. Visiems tenka kažko atsisakyti.

„Galbūt galiu sau leisti nusipirkti vištienos, bet ne jautienos“, – teigė Tamara Kozyreva, kuriai – 62-eji, tačiau ji nepanaši į pensininkę. Kilusi iš Magadano moteris kaltina atšiaurų klimatą ir depresijos priepuolius dėl prastos sveikatos, o ligų daugėja.

Ji susidomėjo homeopatija, nes vizitas pas homeopatą kainuoja apie 6287 rublių, o homeopatiniai vaistai veiksmingesni už antibiotikus, tvirtina moteris. Ji skolinosi pinigų operacijai iš brolio. „Svarbiausia nesusirgti, – sakė ji. – jei gydymui reikia vaistų, jokios pensijos jiems nepakaks.“

Po dešimtmetį gerėjusio pragyvenimo lygio rusai, taip pat ir pensininkai, susidūrė su dvejus metus trunkančiu nuosmukiu, teigė viešosios nuomonės tyrimų instituto Maskvoje „Levada Center“ darbuotoja Marina Krasilnikova.

Pensijų pakanka, kad „nemirtum iš bado“, sako ji: „Jei susimoki už komunalines paslaugas ir nusiperki maisto. Socialinį gyvenimą ar kavines tenka pamiršti. (Pensijos) pakanka tik sėdėti namuose.“ Liudmilai Zaderniuk (61 m.) to nepakanka. Moteris vilki dryžuotą megztinį, ryši ryškiai žalią šaliką, o jos plaukai nudažyti skaisčiai raudona spalva.

„Na taip, lyginant su karu, šiandien gyvename rojuje, tačiau matome, kaip gyvena pensininkai kitose šalyse, – su pasipiktinimu veide sako L. Zaderniuk. – Kitose šalyse pensininkai eina į restoranus. Aš apie tai galiu tik pasvajoti.“ Ieškodama bendravimo, kontaktų su žmonėmis moteris atėjo į mokyklą vyresniems žmonėms – jos mokiniai lanko sodininkystės, kompiuterinio raštingumo, šachmatų pamokas, aerobiką 90-mečiams ir nemažai kitų užsiėmimų.

L. Zaderniuk moko kitus šokti. Mokykla – Tatjanos Kononyginos (53 m.) sumanymas. Ji praėjusio amžiaus dešimtą dešimtmetį kartu su nevyriausybine vokiečių organizacija įsteigė mokyklą vyresnio amžiaus žmonėms. Jie pavadino mokyklą „Auksinio amžiaus universitetu“.

„Mano nuomone, negerai, kad mūsų valdžia kuria nacionalinę jaunimo politiką, o vyresnių žmonių nacionalinės politikos nėra“, – teigė mokyklos steigėja. Dauguma iš kelių šimtų vyresniųjų mokinių gauna vidutines ar mažesnio nei vidutinio dydžio pensijas, pasakojo T. Kononygina. Kai kurie gyvena iš minimalios sumos – 9 200 rublių (133 eurai) per mėnesį.

„Vasarą dauguma sodina, ravi daržus užmiesčio sodybose, – pasakojo ji. – Išmokėme jaunesnius pensininkus dirbti su kompiuteriu – jie gali ieškoti darbo ir taip papildyti pajamas. Tačiau labiausiai žmonės ateina ieškoti bendravimo. Senatvė čia turi moters veidą. Jokioje šalyje nėra vienodo vyresnio amžiaus moterų ir vyrų skaičiaus. Kai vaikai išvažinėja, o vyrai numiršta, jos ateina čia.“

T. Kozyrevai, kurios vyras mirė prieš 25 metus, o dukterys išvažiavo iš namų, mokykla – būdas pabėgti nuo depresijos. „Atsidūriau vakuume, viena. Ši viena – mano išsigelbėjimas“, – sakė moteris. Pirmas jos pamoka buvo „aerobika smegenims“. „Ji – žmonėms, kuriems gresia Alzheimeris. Kad liga toliau neprogresuotų, mes laviname atmintį, – pasakojo ji. – Susirandu pratimų. Mokomės eilėraščius atmintinai. Sprendžiame anagramas.“

Ši vieta turi komunistinį charakterio – tai atspindi nenoras pasiduoti, tikėjimas savo jėgomis ir rytiniai užsiėmimai. Buvusi Komunistų partijos funcionierė O. Fabričnaja neseniai sutelkė energiją rinkti paramai – ji kreipėsi į politines partijas ir Rusijos dujų milžinę „Gazprom“. „Niekas nieko nedavė, – piktinosi moteris. – Ypač komunistai. Tikėjau šia partija, tikėjau, kad kažką kuriu ateičiai.“

„V. Putinas sako, viskas gerai. Tai gerai, aš tikrai gerbiu mūsų prezidentą, – akcentavo moteris. – Bet kodėl jis pats vienas? Kur žmonės aplink jį, kurie tinkamai turėtų jį palaikyti? Štai kas neduoda man ramybės!“

 

Komentarai (4)