Kaip hobis tampa verslu: antroji lietuviškų palydovų misija bus komercinė (Video)  ()

Kas bendro tarp akinių nuo saulės, pieno mišinių kūdikiams, priešgaisrinių jutiklių, vandens filtrų ir viskoelastinių (angl. memory foam) čiužinių? Tai – tik keli pavyzdžiai, kaip komercializuojamos kosmoso technologijos atranda kelią į kasdienį gyvenimą.

Kosmoso valstybės vardą Lietuvai suteikęs startuolis „NanoAvionika“, 2014 m. paleidęs pirmąjį lietuvišką nanopalydovą, šiemet ketina į orbitą išsiųsti dar inovatyvesnį „LituanicaSAT-2“. Anot Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) Tarptautinių programų skyriaus vedėjos Anzelmos Ūselienės, vos prieš kelerius metus kosmoso entuziastų įkurtos įmonės diegiamos inovacijos stebimos tarptautiniu mastu.

Jau sulaukta pirmojo komercinio kliento, o laimėtas ES finansavimas pagal programą „Horizontas 2020“ leis ne tik geriau išvystyti inovacijas, bet ir žengti į tarptautinę rinką.

Interviu su UAB „NanoAvionika“ direktoriumi Vyteniu Buzu apie „LituanicaSAT-2“, nanopalydovų populiarėjimą ir kodėl tai gali būti įdomu ateities „pokemonų gaudytojams“.

- Hobį paversti verslu – daugelio svajonė. Kaip ir kodėl ryžotės kurti įmonę tokioje nišinėje srityje kaip kosmoso technologijos?

– Idėja kurti ir paleisti lietuvišką palydovą į kosmosą kilo stažuojantis NASA ir užmezgus reikiamus ryšius, kurie, galima sakyti, atvėrė tam galimybes. „LituanicaSAT-1“ misijos metu įgijome daug patirties, pastebėjome tam tikras technologines problemas.

Vėliau paaiškėjo, kad šios problemos aktualios ne tik mums, bet mažųjų palydovų rinkai iš esmės. Norėjome pasiūlyti inovatyvius sprendimus, kurie padėtų tokiems kaip mes pasiekti kosmosą lengviau ir pigiau. Tai tapo mūsų įmonės misija – transformuoti mažųjų palydovų rinką, daryti šio tipo palydovus prieinamus visiems, kas tik nori.

- Pagrindinis Jūsų tikslas – sukurti nanopalydovams reikalingą elektroninę įrangą, kuri galėtų sumažinti eksperimentų kosmose kaštus. Ar jau žengėte žingsnį savo tikslo link?

– Palydovo paleidimas į kosmosą šiuo metu kainuoja apie 150 tūkst. eurų: tiek kainuoja palydovo surinkimas ir paleidimas į kosmosą. Turint tokį biudžetą palydovo paleidimo misija paprastai įvykdoma per vienerius metus. Norint greičiau – kainuoja daugiau.

Žingsnį tikrai žengėme ir toliau sėkmingai judame į priekį. Šiuo metu kuriame ne tik elektroninę įrangą nanopalydovams, bet tiekiame visus komponentus, kurių reikia palydovui surinkti – struktūrinius elementus, saulės paneles, navigacinę įrangą ir kt.

Siūlome ne tik komponentus, bet ir jau surinkto palydovo platformą, paruoštą skrydžiui. Tokiu atveju klientui reikia tik įsidėti savo naudingąjį krovinį.

- Kodėl nanopalydovai yra patrauklūs rinkai? Kas ir kokiais tikslais dažniausiai nori juos panaudoti?

– Nanopalydovų istorija prasidėjo universitetuose. Tuomet tokio tipo palydovai buvo kuriami moksliniais tikslais, siekiant palengvinti priėjimą prie kosmoso. Jie turėjo ribotą funkcionalumą, tačiau laikui bėgant technologijos tobulėjo, atsirado naujų idėjų, kaip šiuo palydovus būtų galima panaudoti praktikoje, funkcionalumas plėtėsi.

Šiuo metu tokio tipo palydovai jau yra naudojami Žemės stebėjimui, komunikacijai, moksliniams tyrimams. Ateityje planuojama pasitelkti nanopalydovų tinklus tam, kad jie sėkmingai teiktų komercines navigacijos, komunikacijos, Žemės stebėjimo paslaugas.

Šiuo metu jau yra atliekamos pirmosios misijos. Pagrindinis nanopalydovų privalumas – patrauklesnė kaina ir sąlyginai nesudėtinga konstrukcija. Tiesa, kai kurių technologinių sprendimų potencialui atskleisti dar trūksta, tačiau mes esame vieni iš tų, kurie stengiasi šias problemas spręsti.

- NASA kasmet skelbia suvestinę pagrindinių kosmoso technologijų išradimų, kurie sėkmingai pritaikyti kasdieniam gyvenimui. Ar bandėte įsivaizduoti, kaip jūsų kuriamos inovacijos galėtų pasitarnauti kitose srityse?

– Kol kas turbūt sunku būtų atsakyti į šį klausimą, nes viskas yra dar labai „šviežia“. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad nanopalydovai vis labiau populiarėja komercinių paslaugų tiekime, kurios apima navigaciją, komunikaciją, stebėjimą, o tuo pačiu ir saugumą.

Galbūt netrukus televizija bus transliuojama pasitelkiant nanopalydovų tinklus. Žvelgiant dar toliau į ateitį, turbūt nereikėtų nustebti, jei vieną dieną nanopalydovais pokemonus galėsime gaudyti ir kosmose.

- Kokio dydžio yra nanopalydovai?

– Nanopalydovais paprastai yra vadinami palydovai, kurių masė neviršija 10 kg. Tačiau kai kas šiuos palydovus klasifikuoja kartu su mikropalydovais praplėsdami masės ribas iki 50 kg.

Mūsų įmonė šiuo metu jau neapsiriboja griežtai tik nanopalydovų rinka. Esame labiau linkę save laikyti mažųjų palydovų rinkos dalyviais.

- Kuo antrasis palydovas skirsis nuo pirmojo? Kokias inovacijas diegiate?

– Pirmasis ir antrasis palydovai skiriasi iš esmės visais aspektais. Tiesą pasakius, antrajame palydove galima sakyti, kad nebėra nieko, ką naudojome pirmojoje misijoje.

„LituanicaSAT-2“ palydovas yra žymiai modernesnis, naudojami patobulinti komponentai, efektyvesnės saulės panelės, pats palydovas yra tris kartus didesnis nei pirmasis. Taip pat išskirtinis antrojo palydovo bruožas – naujos raketinės traukos sistemos prototipo panaudojimas.

- Iškėlėte sau užduotį drastiškai prailginti nanopalydovo orbitinį laiką. Kokią misiją kosmose vykdys „LituanicaSAT-2“?

– „LituanicaSAT-2“ turi dvejopą paskirtį. Pirmoji yra apibrėžta „QB50“ misijos, kuriai ir skirtas šis palydovas. „QB50“ misijai vadovauja Von Karman skysčių dinamikos institutas Belgijoje, o ją finansuoja Europos Komisija. „LituanicaSAT-2“ tikslas šioje misijoje – atlikti molekulinio deguonies matavimus pasitelkiant „Flux-Φ-Probe“ eksperimentą (FIPEX) žemutinės termosferos sluoksnyje (200-500 km aukštis).

Ši atmosferos dalis iki šiol yra mažiausiai tyrinėta. Antroji „LituanicaSAT-2“ paskirtis yra atlikti mūsų kuriamos raketinės traukos sistemos prototipo bandymus. Ši misijos dalis mums, kaip įmonei, yra reikšmingesnė, nes gauti rezultatai padės toliau vystyti ir komercializuoti kuriamą produktą.

- Koks jūsų verslo idėjos finansavimo kelias? Esate gavę finansavimą pagal kelias Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros įgyvendinamas programas, rizikos kapitalo investicijų. Šiuo metu pagal ES programą „Horizontas 2020“ turite realią galimybę gauti net iki 2.5 mln. eurų injekciją.

– Pagrindinius finansavimo šaltinius jau kaip ir išvardinote. Pirmasis finansavimas buvo gautas iš MITA. Tuomet, po pasirašytos sutarties su VU dėl „LituanicaSAT-2“ projekto, gavome rizikos kapitalo „Practica Capital“ investiciją.

Taip pat esame gavę finansavimą iš Lietuvos Mokslo Tarybos, be to, dalyvaujame programoje „Intelektas“ vykdomos mokslo, tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos (MTEP) finansavimui. Artimiausiu metu ruošiamės teikti paraišką „Horizontas 2020“ programos projekto antrajai fazei. Sulaukiame susidomėjimo ir iš užsienio, ir iš Lietuvos investuotojų.

Šis interviu yra straipsnių ciklo „LT inovacijų sėkmės istorijos 2016“ dalis. Ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

 

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(11)
(0)
(11)

Komentarai ()