Viskas dėl taupymo - kraujo perpylimo metu Latvijoje buvo platinamas mirtinas virusas (2)
Latvijos valstybinis kraujo donorų centras pranešė savo pacientams apie galimai perduotą hepatito C viruso užkratą kraujo perpylimo metu. Valdininkai pripažįsta, kad viena iš mirtino viruso pasklidimo priežasčių – „krizinis“ taupymas donorų patikrinimų srityje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sveiki, jums – hepatitas
Latvių leidinys „Latvijas avize“ išpublikavo laišką, kurį gavo vienas iš buvusių vietos ligoninės pacientų. Šiame laiške teigiama, kad jis galėjo užsikrėsti hepatitu C per donoro kraują, gautą iš Latvijos kraujo donorų centro. Ligoninė buvusiam savo pacientui siūlė atlikti tyrimus.
Latvijos donorų centro pateikiamais duomenimis, iš viso išsiųsti 195 tokie laiškai. Visus juos gavo pacientai, galėję užsikrėsti virusu po to, kai pasinaudojo valstybinės sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis, rašo BBC. „Tokia situacija susiklostė, nes 2015 m. gavome naują įrangą, nustatančią antikūnus anksčiau nei senas aparatas, kurį naudojome nuo 1999 m.
Naujasis aparatas parodė antikūnų buvimo faktą kai kurių ne pirmą kartą donorais tampančių asmenų kraujyje. Atlikome retrospektyvinio tyrimo procedūrą, o tada paaiškėjo, kad ankstesnės donacijos taip pat yra teigiamos“, - patvirtino Kraujo donorų centro vadovė Iveta Ozolina.
Jos teigimu, kraujo perpylimas visada buvo vertinamas kaip pavojinga procedūra. „Visi gydytojai žino, kad egzistuoja rizika. Vis tik neperpylus kraujo žmogus gali mirti. Galiu atsiprašyti visų, kurie gavo tokius laiškus, ir prašau atlikti tyrimus“, - konstatavo ji.
Bendras šio centro nustatytų užsikrėtusių donorų skaičius siekia kelias dešimtis. Kai kurie asmenys, kuriems buvo perpiltas kraujas, yra sveiki, tačiau yra ir mirusiųjų.
Pinigų nėra – taupome
Buvusio Latvijos sveikatos apsaugos ministro Gunčio Belevičiaus teigimu, pacientų apkrėtimas per donorų kraują galėjo vykti ne vienerius metus, o kaip vieną iš galimų priežasčių įvardija valstybės struktūrų taupymą rengiant patikrinimus. Kalbama apie antrąjį – molekulinį – patikrinimų etapą.
Šie patikrinimai pradėti vykdyti 2008 m. ir turėjo užtikrinti antikūnų aptikimą jau 10-12 dieną, skirtingai nei taikant serologinę diagnostiką (atliekamą nuo 1999 m.), kai antikūnai aptinkami tik 70 dieną. Vis tik šiame donorų centre buvo sumaišomi ne 6, o 24 mėginiai.
Savaime suprantama, antikūnų koncentracija tokiame skiedinyje mažesnė, o tai reiškia, kad mažiau ir šansų aptikti virusą. Šio fakto I. Ozolina nepaneigė. „2009 m. prasidėjus krizei biudžetas buvo sumažintas, todėl ėmėme taikyti 24 mėginių metodiką. Savaime suprantama, skiedžiama buvo stipriai, kai kurie virusai galėjo prasmukti“, - pripažino ji.