Atsitiktinai padarytas svarbus atradimas: virusai vieni kitiems palieka žinutes  ()

Didžiausi mokslo atradimai dažnai padaromi atsitiktinai, o vienas iš jų gali būti įžvalga, kad dalis virusų palieka „žinią“ kitiems virusams.

Šis atradimas ypatingas tuo, kad mokslininkai tikisi egzistuojant ir kitų komunikacijos sistemų tarp įvairios rūšies virusų, o tai galėtų padėti kovojant su tokiais agresyviais virusais kaip ŽIV ar herpis, rašo qz.com.

Paieškos prasidėjo, kai Izraelio Weizmanno instituto (angl. Weizmann Institute of Science) mokslininkas Rotemas Sorekas ir jo kolegos ieškojo „bakterijų pašnekesių“. Jie tyrė, kaip virusai puola Bacillus subtilis bakterinjas ir žinojo, kad tam tikromis sąlygomis šios bakterijos komunikuoja.

Fenomenas, vadinamas kvorumo jutimu padeda bakterijoms kontroliuoti savo elgesį vertinant šalia esančių bakterijų kiekius. Tai labai svarbu nusprendžiant, kada patogeninės bakterijos pradeda pulti savo šeimininką, kas gali sukelti ligą. Tačiau mokslininkai rado, kad bendrauja ne tik bakterijos, bet ir virusai. Virusai bakterijas puola dviem būdais.

Dažniausiai jie patenka į bakterijos ląstelę ir įjungia savo dauginimosi procesus tol, kol, vaizdžiai kalbant, ląstelė persipildo, sprogsta ir miršta. Tačiau kartais jie tiesiog įleidžia savo genomą į bakteriją, laukia palankios aplinkos „pabusti“ ir daugintis vėliau.

R. Soreko hipotezė teigia, kad žinant kaip dažnai virusai puola Bacillus subtilis, greičiausiai bakterijos yra sukūrusios perspėjimo sistemą kitoms savo giminaitėms, kai ataka prasideda. Taigi, jis paėmė virusą vardu phi3T ir jį įkėlė į kolbą, pilną Bacillus subtilis.

Kaip ir buvo tikėtasi, virusai išžudė bakterijas dideliais kiekiais. Norėdamas išsiaiškinti, ar bakterijos siunčia kokius nors signalus, mokslininkas susidariusį mišinį filtravo, atskirdamas bakterijas ir virusus bei palikdamas tik baltymus. Po to jis šį mišinį įpylė į naują kolbą su Bacillus subtilis. Jo nuostabai, tuo metu, kai jis į kolbą pridėjo phi3T virusų, jie ėmė elgtis visiškai kitaip. Užuot ėmę galabyti šeimininkes bakterijas kaip praėjusį kartą, jie tik įterpė savo genomą į bakterijas.

Tai reiškia, kad baltymų mišinys kažkaip paskatino virusus pakeisti jų atakos modelį. Mokslininkui teko spręsti mįslę. Po daugiau nei dvejus metus trukusių paieškų, R. Sorekas paskelbė žurnale „Nature“ (angl. „Gamta“), kad jo komanda rado baltymus, kuriuos virusai naudoja komunikacijai. Jo komanda proteinus pavadino arbitrium, kas lotyniškai reiškia „sprendimas“. Mokslininkas mano, kad šių baltymui kiekiui pasiekus tam tikrą lygį, virusai pakeičia savo kovos strategiją ir užuot žudydę savo šeimininkus, įterpia savo informaciją į jų genomą.

„Tai labai logiška, – žurnalui sakė Naujosios Zelandijos Otago universiteto mokslininkas Peteris Fineranas. – Jei organizmų šeimininkų yra beveik nelikę, virusai stengiasi sumažinti savo naikinamuosius veiksmus ir palaukti, kol organizmai šeimininkai atnaujins augimą.“

Intriguoja tai, kad R. Sorekas rado žymiai daugiau arbitrium baltymų tipo pėdsakų, tad tikėtina, kad virusai taip pat signalizuoja naudodami chemines medžiagas. Nors virusai yra primityvi gyvybės forma, jie puola ir susargdina milijonus žmonių kasmet. Galimybė įsiterpti į virusų kalbą domina ne vieną mokslininką, nes tai reikštų galimybę sukurti vaistų kovai su virusais.

Aut. teisės: delfi.lt

(22)
(0)
(22)

Komentarai ()