Štai ką geriausio esame suradę kosmoso platybėse  ()

Trečiadienį NASA paskelbė apie didelį atradimą: už Saulės sistemos ribų rastos 7 Žemės dydžio planetos, kurių 3 yra galimai tinkamoje gyventi zonoje. Tačiau intriguojančių, į Žemę panašių planetų yra ir daugiau, tiesa, ne tiek daug vienoje vietoje, kaip paskelbta vasario 22 d.

Paskelbta, kad atrastosios 7 planetos skrieja aplink vieną žvaigždę, kuri yra nutolusi apie 40 šviesmečių nuo Žemės.

Septynios planetos skrieja aplink ultra vėsią mažąją žvaigždę pavadinimu TRAPPIST-1. Įvertinus jų masę, manoma, kad tai – uolėtos planetos, o ne susiformavusios iš dujų, kaip, pavyzdžiui, Jupiteris.

Trys planetos yra galimai gyvenamoje zonoje, žinomos vardu TRAPPIST-1e, f ir g. Be to, jos galimai savo paviršiuje turi vandenynų.

Tokio tipo atradimas už Saulės sistemos ribų yra retas, nes atrastosios planetos yra ne tik panašaus dydžio į Žemę, bet ir panašios temperatūros. Tai reiškia, kad juose potencialiai gali būti vandens, kuris yra būtinas gyvybei palaikyti.

„Tai yra pirmas kartas, kai mes radome tiek daug panašių planetų aplink tą pačią žvaigždę“, - komentavo studijos autorius, Belgijos Lježo universiteto astronomas Michaëlis Gillonas.

Proxima Centauri b

Kita intriguojanti planeta yra Proxima Centauri b, ji ypatinga tuo, kad yra artimiausia į Žemę panaši planeta.

Skaičiuojama, kad pasiekti artimiausią „uostą“, potencialiai gyvenamą Žemės masės planetą, neseniai atrastą Alpha Centauri trijų žvaigždžių sistemoje, Proxima b, reikėtų beveik keturių šviesmečių.

Astronomai turi duomenų, kad aplink Kentauro Proksimos raudonąją nykštukę, kuri nuo Saulės sistemos nutolusi 4,22 šviesmečio, sukasi Žemės dydžio planeta. Kentauro Proksima yra truputėlį arčiau garsiosios Kentauro Alfos dvinarės žvaigždžių sistemos. Planeta kol kas pavadinta Proksima b.

ESO preliminariais duomenimis, jos masė siekia apie 1,3 Žemės masės. Planetą nuo Kentauro Proksimos skiria tik 6,9 mln. km (palyginimui, Žemę nuo Saulės skiria apie 149 mln. km), ir planeta yra 20 kartų arčiau žvaigždės, lyginant su Žemės padėtimi Saulės sistemoje.

Tačiau nereikia pamiršti, kad Kentauro Proksima – raudonoji nykštukė, kuri yra gerokai vėsesnė už geltonąją nykštukę Saulę. Tad, nors Kentauro b atstumas nuo Kentauro Proksimos sudaro tik 5 proc. Žemės atstumo nuo Saulės, Kentauro b nuo savo žvaigždės nutolusi gyvybei tinkamu atstumu. Kitaip tariant, sąlygos ten gali būti palankios skysto būvio vandeniui.

Kepler planetos

2015 m. aptiktos 8 naujos egzoplanetos, kuriose bent jau teoriškai gali egzistuoti nežemiška gyvybė – jos apie savo žvaigždes sukasi gyvybės („Goldilocks“) zonoje.

Labiausiai į Žemę panašios planetos pavadintos Kepler-438b ir Kepler-442b. Abi jos sukasi apie raudonąsias nykštukes – žvaigždes, kurios yra mažesnės ir vėsesnės už Saulę.

Kepler-438b yra 470 šviesmečių atstumu nuo Žemės. Metai joje trunka 35 Žemės dienas.

Kepler-442b yra 1100 šviesmečių atstumu, ji apie savo žvaigždę apsisuka per 112 Žemės dienų.

Kepler-438b skersmuo yra vos 12 proc. didesnis nei Žemės, be to, mokslininkų skaičiavimais, yra 70 proc. tikimybė, kad planetos paviršius yra kietas (uolinis).

Kepler-442b už Žemę didesnė maždaug trečdaliu, o tikimybė, kad ji yra uolinė, yra apie 60 procentų.

Kad planeta būtų „gyvenamoje zonoje“, ji turi gauti maždaug tiek savo Žvaigždės energijos, kaip ir Žemė. Kepler-438b gauna apie 40 proc. daugiau šviesos už Žemę, todėl tikimybę, kad ji yra gyvybei tinkamoje zonoje, astronomai vertina 70 procentų. Kepler-442b gauna apie du trečdalius Žemės gaunamos šviesos. Tai tikimybę, kad planetoje galėtų egzistuoti gyvybė, padidina iki 97 procentų.

Iki šio atradimo planetos, kuriose gvyybės egzistavimo tikimybė buvo didžiausia, buvo Kepler-186f (10 proc. didesnė už Žemę ir gaunanti 32 proc. mus pasiekiančios šviesos) bei Kepler-62f (40 proc. didesnė už Žemę ir gaunanti 41 proc. mūsų planetos gaunamos šviesos).

Gliese 667 Cc

Artimiausia (super)Žemė gyvybinėje žvaigždės zonoje nutolusi per beveik septynis parsekus, t. y. pusšešto karto toliau, nei Kentauro Alfa. Ta sistema yra trinarė žvaigždė Gliese 667, o aplink jos mažiausiąją žvaigždę – tris kartus už Saulę mažesnės masės raudonąją nykštukę – skrieja keletas planetų.

Viena analizė teigia, kad planetų yra bent šešios, o gal ir septynios, tačiau kituose darbuose aiškinama, kad tvirtai galime teigti tik apie dviejų planetų egzistavimą. Visgi abi šios planetos, o gal net ir trys ar keturios, jei jų tikrai yra daugiau, sukasi žvaigždės gyvybinėje zonoje.

Gliese 667 Cc yra išvis labai panaši į Žemę – tris kartus masyvesnė, tačiau vidutinė paviršiaus temperatūra vos 20 laipsnių aukštesnė, nei Žemėje. Mums tokios temperatūros planetoje gyventi būtų nemalonu, tačiau įmanoma. O apskritai į žemišką panaši gyvybė ten greičiausiai galėtų išgyventi.

Wolf 1061c

Egzoplaneta Wolf 1061c yra už kelių „kvartalų“, matuojant Visatos atstumais, todėl mokslininkai, ieškantys nežemiškų civilizacijų neseniai pradėjo stebėti šią planetą, tikėdamiesi užfiksuoti gyvybės pėdsakus.

Už 14 šviesmečių nuo Saulės sistemos esančios žvaigždės Wolf 1061 kaimynystėje skrieja planeta, kuri mokslininkams teikia daugiausiai vilčių surasti gyvybės ženklus.

Aplink šią žvaigždę sukasi net trys planetos, taip vadinamosios super-Žemės – uolinės planetos, t. y. turinčios kietą paviršių. Viena jų, Wolf 1061c skrieja taip vadinamojoje gyvybės zonoje – jos orbita yra tokiu atstumu nuo žvaigždės, kad planetos paviršiuje galėtų egzistuoti skystam vandeniui – ir tuo pačiu gyvybei – tinkamos sąlygos.

Pirmoji egzoplaneta buvo atrasta 1995 m. Per 21-erius metus astronomai identifikavo daugiau kaip 3 tūkst. egzoplanetų.

Aut. teisės: delfi.lt

(23)
(0)
(23)

Komentarai ()