Ekspertų nuomonė apie tai, kokia galėtų būti gyvybė Encelade: sąlygos žiaurios, bet galimybių tikrai yra  ()

Ar yra gyvybė Encelade? Po to, kai lediniame Saturno palydove buvo aptikti organinės medžiagos pėdsakai, mokslininkai iškėlė daugybę hipotezių, kokia galėtų būti gyvybė po storu ledo sluoksniu, kur praktiškai nepatenka Saulės šviesa.

Po to, kai NASA paskelbė Saturno palydovo Encelado polediniame vandenyne aptikusi molekulinį vandenilį, mokslo bendruomenė tvirtina, kad lediniame palydove gali būti aptikti ir nežemiškieji mikroorganizmai ar bent jau jų pėdsakai. Nors Encelado paviršių dengia storas ledo sluoksnis, astronomai mano, kad po ledu esantis okeanas neįtikėtinai šiltas, netgi karštas – apie 90 °C.

Tad nieko keisto, kad atradimas vėl pakurstė diskusijas apie tai, kokia gali būti paprasčiausia ksenogyvybė. 2015 metais NASA kosminis zondas Cassini surinko Encelade pavyzdžius, kuriuose aptikti organinių medžiagų fragmentai. Ledinis Saturno palydovas akimirksniu iš eilinio Saturno palydovo (kurių iš viso atrasta 62) į tikrą astrobiologų šventovę. Tik kyla klausimas, ar gali ant uolinio rutulio, padengto stora ledo pluta, egzistuoti gyvybė, primenanti žemiškąją organinę gyvybę?

Iš pirmo žvilgsnio, tai menkai tikėtina, nes palydovo paviršius atspindi tiek daug šviesos, jog jo paviršiaus temperatūra nukrenta iki -201 °C. Toks šaltis nepanaikina gyvybės atsiradimo galimybės, tačiau smarkiai apsunkina jos funkcionavimą. Pasak NASA astrobiologo Rocco Menichelli, svarbiausias klausimas šioje situacijoje – „iš kur gyvybė ims energiją vystymuisi ir dauginimuisi?“.

Dėl storo ledo sluoksnio Saulės energijos organizmai praktiškai negautų. Jei Encelade yra gyvybė, ji telksis apie hidrotermines versmes, kurios ir Žemėje yra svarbiausi jūrų gelmių ekosistemas išlaikantys veiksniai. Seniausios iki šiol aptiktos fosilijos yra stiprus argumentas, remiantis teoriją, kad mūsų planetoje gyvybė atsirado būtent ten, kur vandenį kaitino ir mineralizavo hidroterminės versmės. Greta jų gyvena netgi kirminai ir kai kurių rūšių krevetės, nors tokio gylio išorinė šviesa nepasiekia. Ocean Portal duomenimis, šie organizmai išgyvena, naudodami chemosintesę – procesą, kai patį mitybos grandinės pagrindą sudarantys mikroorganizmai iš hidroterminių versmių gaunamas chemines medžiagas perdirba į gyvybei tinkamą energiją.

Gal Encelade ir nėra sąlygų organizmų vystymuisi į sudėtingas, daugialąstes formas, o štai pirmuonių gyvenimas šiltame okeane visai įmanomas. O gal tokia aplinka pasuks evoliuciją kitu, kol kas mums nežinomu keliu? Taip pat gali būti, kad Encelado mikrobai išgyvenimui naudoja bioliuminiscenciją. Šiaip jau tai yra energijos išskyrimas šviesos pavidalu, būdingas daugeliui Žemės gelmių gyventojų. Menichelli aiškin, kad tikrai bioliuminiscencijai irgi reikia energijos šaltinio, ir jei toks bus rastas, tai mokslininkai Žemėje galės aptikti jį, giliau tyrinėdami ledinį palydovą.

Beje, Enceladus Life Finder (ELF) – speciali programa, kurią NASA kuria specialiai gyvybės požymių paieškai Encelade. Tai nelengva užduotis, juk tyrimų aparatui teks išmokti aptikti ne vieną, ne du, o visus įmanomus biologinio aktyvumo pėdsakus, atsižvelgiant į galimas kosminės evoliucijos vystymosi kelio alternatyvas.

V. Makarov
popmech.ru

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(28)
(0)
(28)

Komentarai ()