Tikriausiai kiekvienas esame girdėję ne visada laiku ir ne visada vietoje į pasaulį paleistų juokelių apie daltonikus. Tačiau jie – realaus pasaulio gyventojai, tad užuot laidę pokštus, geriau pasižiūrėkite kaip pasaulis atrodo jų akimis.

Ne kartą rašėme apie akies tinklainėje esančias dviejų tipų ląsteles: lazdeles ir kolbeles. Nepaisant to, kad mes gebame skirti milijonus spalvų, akių mechanizme yra tik trys kolbelių tipai. Tik dėl jų matomos ir skiriamos spalvos. Pirmojo tipo kolbelės yra jautrios mėlynai šviesai (bangos ilgis – 400–490 nm). Antrojo tipo kolbelės yra jautrios žaliai šviesai, kurios bangų ilgis – 490–575 nm., trečiojo tipo kolbelės jautrios raudonai šviesai.

Tačiau kartais veikia tik dviejų tipų šviesos receptoriai. Toks spalvinis aklumas vadinamas dichromatija. Ji nebūtinai būna šimtaprocentinė.

Skirtingai nei visuotinai priimta manyti, daltonizmas turi daug variacijų ir jokiu būdu nereiškia, kad asmuo visiškai neskiria spalvų. Tiesą pasakius vos 0,0001 proc. pasaulio gyventojų aplinką mato visiškai nespalvotai. Dažniausiai pasitaikanti daltonizmo forma – vienos ar kelių spalvų neskyrimas.
Pavyzdžiui, kai žmogus nemato raudonos spalvos, toks daltonizmas vadinamas protanopija, jeigu nemato žalios – deuteranopija, o jeigu mėlynos – tritanopija. 

Protanopikai painioja juodą spalvą su visokiais raudonos spalvos atspalviais, tamsiai rudą su tamsiai žalia, tamsiai oranžine ir tamsiai raudona, kai kuriuos mėlynus atspalvius su raudonais, violetiniais arba tamsiai rožiniais.

Deuteranopikai painioja raudoną su žalia, melsvai žalią su pilka ir rožine, ryškiai žalią su geltona, blyškiai rožinę su šviesiai pilka, raudoną su ruda, šviesiai mėlyną su violetine. Tritanopikai daugiausia maišo šviesiai mėlyną su pilka, tamsiai violetinę su juoda, žalią su mėlyna ir oranžinę su raudona.

Būna ir tokių žmonių, kurie iš viso neskiria spalvų – viską mato nespalvotai, nes pas juos kolbelės iš viso neveikia (tai vadinama achromatopsija).

Beje, spalvinis aklumas paprastai yra genetiškai perduodama liga. Regėjimo defektas, kurio perdavimas susijęs su X chromosoma, dažniausiai perduodamas motinos sūnui (daltonizmu sergančių vyrų yra iki 8 proc., ir tik iki 1 proc. moterų).

Na, o toliau pateikiamame video, galite patys pamatyti, kaip savo kasdieninę aplinką matytumėte būdamas daltoniku:

Komentarai (3)