Paaiškėjo, kada planetų gyvybinė zona virsta į tikrą pragarą  ()

Gyvybinė zona - regionas aplink žvaigždę, kuriame esančių planetų paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti - dažnai naudojama kaip būdas atskirti planetas, kuriose galima tikėtis rasti gyvybės pėdsakų, nuo visų kitų. Bet iš tikro šis terminas nėra labai teisingas, nes gyvybei reikalinga ne vien tinkama temperatūra.

Du praeitą savaitę paskelbti tyrimai nagrinėja egzoplanetų tinkamumo gyvybei problemą, ypač prie raudonųjų nykštukių, tokių kaip TRAPPIST-1 sistemoje, kurioje neseniai aptiktos septynios į Žemę panašios planetos.

Pirmame darbe nagrinėjami baziniai fizikiniai parametrai, tokie kaip planetos atmosferos išsilaikymas.

Prie raudonųjų nykštukių, kurių gyvybinė zona yra gerokai arčiau žvaigždės, planetų atmosferoms išlikti būtų labai sudėtinga dėl žvaigždės žybsnių ir vėjo erozijos.

Kitos grupės identifikuota problema - žvaigždės vėjo tankis ties planetomis gyvybinėse zonose yra žymiai didesnis, nei Saulės vėjo tankis ties Žeme.

Tai gali sudaryti sąlygas žvaigždės magnetinio lauko linijoms susijungti su planetos magnetosfera; tada žvaigždės vėjas imtų plūsti į planetą ir taip naikintų bet kokią užsimezgančią gyvybę.

Abu rezultatai - tikrai nedžiuginantys, kalbant apie gyvybės ar gyvybei tinkamų planetų paieškas, nes raudonosios nykštukės yra dažniausias žvaigždžių tipas Galaktikoje.

Tyrimo rezultatai arXiv: pirmasis ir antrasis.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt

(17)
(1)
(16)

Komentarai ()