10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–08–07)  ()


Visi šio ciklo įrašai

  • 2017-08-07 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–08–07)  ()
1:
  Apžiūrėjimui pateikta didžiausia pasaulyje – mėlynojo banginio – širdis.

Didžiausios širdies modelis sukurtas, panaudojus į krantą Labradore, šalia Trout upės išmesto mėlynojo banginio širdį. Jos aukštis 152 cm ir sveria 181 kg. Ją galima išvysti Toronto kaališkajame Ontario muziejuje.

bbc.com

2:
  Evoliucijos biologai identifikavo negentinį rūšių kintamumo šaltinį

Neišpasakytą sąmyšį tarp evoliucijos biologų pastaruosius 100 metų kelia tai, kad genetika gali paaiškinti tik nedidelę organizmų fizinių skirtumų dalį. Dabar pranešama apie eksperimento rezultatus, kuriuo buvo bandoma nustatyti, kaip kiti faktoriai, „keistas elgesys“, kuris yra ankstyvojo ciklidų žuvelių lervų vystymosi dalis, veikia vėlesnį jų kaukolės kaulų vystymąsi.

phys.org

3:
  Mokslininkai tiksliai pakeitė žmogaus embriono DNR, kad ištaisytų ligos geną In Human Embryos To Fix A Disease Gene

Mokslininkai keitė žmonių ir kitų gyvų padarų DNR jau ne vieną dešimtmetį. Bet vienas dalykas ilgai laikytas neleistinu: modifikuoti žmonių DNR taip, kad šis pakitimas galėtų būti perduodamas kitoms kartoms.
Tarptautinė mokslininkų komanda praneša pirmą kartą išsiaiškinę, kaip redaguoti žmogaus embriono DNR — be kenksmingų mutacijų, kėlusių problemas kituose bandymuose. Darbas publikuotas žurnale Nature.

npr.org

4:
  IBM ir Sony į magnetinę kasetę sutalpino 330 TB duomenų

IBM tyrėjams ir Sony pavyko sukurti prototipą magnetinės juostos technologijos, potencialiai galinčios išsaugoti 330 terabaitų nesuspaustų duomenų nedidelėje kasetėje. Planuojama, kad šios rekordinės talpos technologijos laikmenų dydis ateityje dar mažės.

interestingengineering.comtechnologijos.lt

5:
  Pirmosios Parkinsono ligos išgydymo užuominos

Klinikiniai tyrimai rodo, kad Parkinsono ligos vystymąsi galbūt galima sustabdyti vaistais, paprastai naudojamais 2 tipo diabetui.
Dabartiniai vaistai palengvina simptomus, tačiau neužkerta kelio smegenų ląstelių žuvimui.
Bandymas su 62 pacientais, publikuotas Lancet, rodo, kad vaistai sustabdė ligos vystymąsi.
UCL komanda „susijaudinusi“, bet ragina palaukti, nes dar reikia geriau ištirti vaistą ir ilgalaikį teigiamą poveikį.

bbc.com




6:
  Duomenys, rodantys, kad priešistorinių laikų žemdirbystė atsirado visai kitaip, nei manyta

Dramatiška nauja hipotezė gali pakeisti supratimą apie žmonijos istoriją.
Tai idėja, galinti pakeisti mūsų supratimą, kaip kaip žmonės iš nedidelių medžiotojų rinkėjų grupelių tapo žemdirbiais ir miestiečiais. Iki šiol antropologai manė, kad miestai ir ūkiai atsirado maždaug prieš 9000 metų Viduržemio jūros regione ir Viduriniuosiuose Rytuose. Bet tarpdisciplininių tyrėjų komanda surinko duomenis, rodančius, kaip civilizacija galėjo atsirasti pusiaujo zonoje, tropiniuose miškuose. Be to, žmonės aplinką savo reikmėms pradėjo keisti ~30 000 metų anksčiau, nei manyta.

arstechnica.com

(9)
(0)
(9)

Komentarai ()