Kas šis keistas smegenis primenantis sutvėrimas? Gleivėtas daiktas, pasirodo, nėra nei augalas, nei vienas gyvūnas  ()

Neseniai viename Kanados miesto Vankuverio parko tvenkinyje buvo pastebėti mįslingi, gleivėtas smegenis primenantys gniutulėliai. Jie atrodė, kaip pigaus siaubo filmo butaforijos ir paskatino žmones spėlioti, kas gi tai galėtų būti. Paaiškėjo, kad tai – šimtų mažų sutvėrimų kolonijos.

Šie sutvėrimai, žinomi, kaip samangyviai, mūsų planetoje egzistuoja jau maždaug šimtus milijonų metų.

Jie Žemėje gyveno dar prieš atsirandant dinozaurams. Ir panašu, kad dabar jie vėl ėmė plisti, tiesa, mokslininkai neturi aiškaus atsakymo, kodėl.

Gyvūnų rūšis, kuri buvo rasta Vankuverio Stanley parko tvenkinyje, yra žinoma, kaip didingieji samangyviai, arba moksliškai – Pectinatella magnifica.

Paprastai šie sutvėrimai gyvena tik rytinėje Misisipės pakrantėje. Mokslininkai spėja, kad keistuosius organizmus iš jų įprastų gyvenamųjų vietų slinktis į šiaurę galėjo paskatinti pasaulinis atšilimas, tiesa tai tėra prielaida.

Kita teorija, kaip rašoma interneto puslapyje „MailOnline“, yra ta, kad šie samangyviai visada čia gyveno, tik juos paprasčiausiai buvo sunku pastebėti. Neseniai ekspertai ištyrė vieną mėginį, rastą mažame kiekyje vandens pietinėje parko dalyje, žinomoje, kaip „prarastas tvenkinys“. 

„Tai primena trijų dienų želė – tvirtoką, bet drebučių pavidalo“, – pasakojo Stanley parko ekologijos draugijos atstovė Kathleen Stormont kanadiečių interneto svetainei „Vancouver Courier“. Samangyvių gniutulus sudaro šimtai sutvėrimų, kurių kiekvienas yra milimetro ilgio ir gyvena kartu gleivėtoje masėje.

„Jie yra mažyčių organizmų, mėgstančių kartu leisti laiką, kolonija. Jų giminystės linija labai sena. Ji nepakito šimtus tūkstančių metų“, – paaiškino K.Stormont. Mažyčiai bestuburiai gyvūnai, žinomi, kaip zooidai, yra hermafroditiškos prigimties ir dauginasi per organizmo ląstelių gniužulus – statoblastus.

Kiekvienas statoblastas gali daugintis nelytiškai, atskirdamas nuo kolonijos. Todėl, esant tinkamoms sąlygoms, samangyvių gniužulai gali dar labiau išsiplėsti.

K.Stormont teigimu, zooidai laikosi susispietę į krūvą dėl saugumo, nes pavieniai organizmai tampa lengvu grobiu. Turimi fosilijų duomenys parodė, kad samangalvių būta jau prieš 470 milijonų metų.

Dažnai samangalvius sunku pastebėti, nes šie tūno tvenkinių ir ežerų dugne, o kadangi gniutulai yra rudai žalsvos spalvos, jie puikiai užsimaskuoja drumstame vandenyje. Zooidai išgyvena tik vandenyse, kurių temperatūra yra šiltesnė nei 15,5°C.

Mokslininkų teigimu, šie organizmai plinta tolyn į šiaurę veikiausiai dėl pasaulinio atšilimo. Minėtieji bestuburiai minta dumbliais ir jų padaugėjimas gali sugriauti gėlavandenių ekosistemų pusiausvyrą.

Pirmasis iš šių sutvėrimų buvo pastebėtas parą trukusio renginio metu, kuomet gamtos mylėtojai ekspertams padėjo kataloguoti parke gyvenančias rūšis. Vėliau paaiškėjo, kad lagūna, kurioje jie rasti, knibždėte knibžda šių sutvėrimų. Daug samangalvių taip pat galima rasti užsikišusiuose vamzdžiuose ir nuotekų sistemose. 

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(18)
(3)
(15)

Komentarai ()

Susijusios žymos: