Aiškėja, kaip senovės Egipte buvo statoma Didžioji Gizos piramidė

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

AAA000 2017-10-05 00:33
ta dalis kur likus "grazi" buvo piramides apdaila. kai pastate - visa piramide buvo padengta apdaila. o prie sekancio faraono nuarde ta apdaila tiesiog smulkesnem statyboms visokie vietiniai. sitai yra aprasyta tuose paciuose papirusuose kur islike is seniau - tiesiog matyt nezinojai virsuneje liko del to, kad sunku buvo pasiekt is ten pavogt tai ir isliko nuvaziuok kada i Egipta ekskursijon - ten vien uzlipt ant tu bloku problema yra. luitai ten kaip reikalas visuotinis potvynis net ir 100 metru aukscio neapsemtu greiciausiai piramides ir 10%. jos nestovi ant juros kranto. plius net ir po potvynio ta apdaila liktu. o kad "nuskalaut" apdaila, reiktu kad potvynis testusi bent kokiu 500 metu is eiles... kad tokias teorijas paistyt - reikia but visisku debilu...
AAA000 2017-10-05 00:43
prie ko cia smegenu plovimas? vergam su rimbu suseri, ir eina ir daro smegenu plovimas vyksta tada, kai reikalas liecia laisvus zmones - bet nepakankamai protingus ta savo laisve panaudot racionaliai. smegenu plovimui tiesiog reikia suformuot daugumos aktyviuju idiotu poziuri ir tiek. geopolimorfinio betono teorija nera paneigta. tiesiog pacios piramides nestate situo budu. bet apdaila buvo butent geopolimofiniu metodu atliekama kituose objektuose ir daug kur ten, nu tai bande pritemt viskam ir tiek. is tikro nera taip pigu, kad pastatyt tokios apimties objekta. bet nuliet kazkokia statulele ar apdekoruot kolona - geopolimorfinis padengimas cia vos ne tu laiku technologinis standartas. o turinius objektus geopolimorfinio betonavimo budu dare kitose pasaulio dalyse - kur vietines salygos medziagoms gaut buvo palankesnes. bet maksimalus objektai irgi paprastai nevirsija privataus namo dydzio...
Finalfour 2017-10-05 00:45
Gerai kai atsiranda zmoniu kurie netingi visiems spangalams samokslu teoriju tiketojams, parasyti kas ir kaip. Man tai rankos net nekyla daznai...nes jiems paprasciau tiketi, negu mastyti. Apie tai kaip kazkur pasiskaityti ir sugebeti atskirti moksla nuo pseudomokslo net nekalbu... Blin, sita planeta istyrineta pakankamai gerai, net labai gerai, kad ir kaip sunku jums butu tuo patiketi. Ir niekas niekada nerado jokiu archeologiniu, rasytiniu, ar dar kokiu nors irodymu apie aukstesnes civilizacijas ar atevius. Nu nebuvo to cia niekada. Mes esame ta auskciausia civilizacija sioje planetoje. Ir niekada cia nebuvo jokiu ateiviu ir niekada nebus.
AAA000 2017-10-05 01:00
cia ir yra geopolimorfinio betonavimo pvz. ten kur tos skylutes matyt buvo kazkokie remeliai, stingstancios mases palaikymo pirsteliai ir panasiai, kurie veliau tiesiog supuvo ir liko ertmes. grezimas betone ar akmeny labiau priklauso nuo technologijos, o ne nuo grazto kokybes. naudojama vibracija, o ne kieta pjaunanti briauna. kinietiskas graztas tiesiog trumpiau laiko, bet grezia identiskai kokybiskai kaip ir "firminis". jei tau ten kazkas nesigavo - tai greiciausiai tu naudojai pigia drele, kuri neturi normalaus vibracinio rezimo irankiai su normaliu vibraciniu rezimu turi toki specialu mechanizma, kuris vadinasi perforatorius. tai va - yra labai daug versiju, tarp kuriu vyrauja trys pagrindiniai perforavimo mechanizmo tipai. geriausias - (kuris veikia normaliai) yra stumoklinis mechanizmas. drelese jis isvis nededamas -nes per brangu drelese principe dedama tik vibracinio mechanizmo imitacija, o kvailiai del to kazkodel kaltina kinietiskus graztus... betona pragrezt su tinkamu perforatorium galima net ir su tinkamu kampu uzgalastu armaturos gabalu nebutinas ir kinietiskas graztas aisku procesas letesnis. su drele deja kuri atseit "grezia betona" tas neimanoma...
AAA000 2017-10-05 01:16
na as manau pvz kokiu nors ateiviu mini zondu, kurie pvz save masiskai replikuoja pagal kokia nors autonomine programa pilnai gali but ir pas mus. mes kaip civilizacija tiesiog cia zemeje turim tiesiogini priejima prie visu zemes resursu ir tiesiogini priejima prie visko valdymo ir reguliavimo. ta prasme mes cia kieciausi tik del to, kad siuo metu esam vyraujanti jega. bet pilnai gali but ir kazkokie ateiviai su pazangiesnem technologijomus, tik jie patys kazkur toli arba net jau nebeegzistuojantys. bet kokie nors pasyviai tyrinejantys zeme zondai gali but. pvz sunykusiu ateiviu palikimas, netycia uzklydes cia ir jei dar sakykim su klaidom programiniam valdyme tokio varianto neatmesciau. informacijos rinkimas yra prasminga veikla. mes patys kaip civilizacija juk tuo uzsiimam, siuntinejam visokius atsilikusius robotelius i marsa ir pan.
Finalfour 2017-10-05 10:25
Tai kad esame vieni visatoje galvoti aisku butu kvaila. Baisiausia tame, kad tu civilizaciju gali buti milijonai. Gal ir ne. Esme tame, kad kokios jos pazangios bebutu, jos niekada viena su kita nesusitiks. Nebent tik kaip sakai, zondu pavidalu. Niekas gyvas negali iveikti tarpzvaigzdiniu atstumu. Ir tai nepriklauso nuo technlogijos. Nebent traukiam i trasa fantastiniu filmu scenarijus apie kirmagrauzas
HardAxe 2017-10-05 11:19
AAA000 galima galima betoną pragręžt ir be perforatoriaus ir be vibruojančių drėlių. Dar visai neseniai žmonės tą darė. Tik nereikia tada tikėtis skylės per minutę. Bronzos amžiuje manau skylė per savaitę jau buvo neblogai. Žmonės turbūt taip neskubėjo. Na ir viešieji pastatai ilgiau stovėdavo.
donatasv 2017-10-05 11:53
Tai aš ir akcentavau kad jie galėjo turėt kažkokio tipo minkštą metalą. Bet Perfas tais laikais? Aš dar suprasčiau dideles skyles ir kažin kokį tai smūginį mechanizmą, bet plonesnis negu 10mm?
donatasv 2017-10-05 12:01
Prieš dvidešimt metų galėjai patikėt tuo, kad nešiosiesi kompą kišenėje? Prieš šimtą metų mašinos išvystydavo 30km greitį ir buvo jau rekordai... dar? Su dabartiniais ir ateities skaičiavimo sugebėjimais žinai kas bus? Ekstrasiancas....
Finalfour 2017-10-05 12:17
Klise verta visu klisiu vardo. Tau gal pavardint, kiek buvo dalyku, apie kuriuos svaigo jau 20 a vidury, kad jie bus rytoj, o siandien jau aiskeja, kad ko gero nebus niekada? Po apollo misiju NASA realiai planavo skristi ne tik i marsa pilotuojamas misijas, bet ir toliau. Sukurus kompa, apie dirbtini intelekta buvo svaigstama jau apie 1950 metus. Kad bus tuoj tuoj. 2000 taisiais turejome jau gyveni menulyje ir marse. Siadnien aiskeja, kad dirbtini intelekta sukurti ko gero is viso neimanoma, i marsa duok die skrisime 2030, ir tai didelis klausimas. Nes pasirodo kad is viso zmogaus kunas negali pakelti ilgesniu tarpplanetiniu kelioniu...Kaai kurie dalykai yra tiesiog neimanomi, ir reikia tai suvokti. Gal priminti elektromobiliu istorija, londone autobusai vaziavo elektra jau 1909 m., visi sake dar keli metai ir visur bus elektra. O pirmas padorus elektromobilis pasirode tik dabar. Ir tai dar.... Ir nepasakok apie naftos magnatu samoksla. Akuma sukurti toki kokio reikia, NEIMANOMA net dabar. Ir taip daugybe pavyzdziu yra, kur zmonija galvojo kad tuoj tuoj padarys, o paasikejo, kad tai imanoma padaryti tik po 100 matu, o gal ir niekada. O kas liecia tarpzvaigzdines keliones, tau bet koks fizikas paaiskins, kodel tai bus neimanoma NIEKDA. Ir cia tik romantikai su savo pavyzdziais apie kompus kiseneje, neturintys ziniu, svaigsta kad "viskas imanoma". Deja....
OpenIDUser 2017-10-05 12:37
“It always seems impossible until it’s done.” – Nelson Mandela Tik kvailiai ir tikrus faktus žinantys būna tokie kategoriški kaip tu. Turi įrodymų tam ką teigi?
donatasv 2017-10-05 13:35
Kad tavo dėstomos mintys kažkokios išsibarstę, tai neįmanoma, tai pasirodė tik dabar, tai dar tik pasirodys. Faktas tas kažko pritrūkom dirbam toliau. Prieš kelis tūkstančius metų, mūsų akimis žiūrint piramides ir kitus šedevrus žmonėms pastatyti buvo beveik neįmanoma, bet pastatėm.
immortallt 2017-10-05 18:24
Finalfour, mes dar labai daug ko nežinome, kad galėtume teigti, jog tarpžvaigždinės kelionės neįmanoma. Taip pat apie kitas galimas civilizacijas kalbi taip, lyg jiems galiotų tik +-mūsų laiko suvokimas, tai yra, kad jų vidutinė gyvenimo trukmė 70-80 metų. Bet supranti, kad net žemėje yra gyvybės formų, kurie gyvi kaip ir neribotą laiką. Aišku, ligos ir plėšrūnai kartais pabaigia tą gyvenimą Ir kad nesilankė įrodyti sudėtinga. Nebūtinai gi kažką po savęs turi palikti. Gal net dabar stebi, bet tiek pažengę, kad mes negalima jų aptikti Tikimybė itin maža. Gal iš viso mes tik rezervatas, ir atvaro pasižiūrėti kaip gyvena "akmens amžiaus gyvybė". Tiesiog tai dalykai, kurių įrodyti negali, bent jau kol kas. O su mokslo tiek ribotumu, tiek rašytojų perfantazavimu - visko buvo, bet tai nereiškia, kad viskas ką toliau "svajojam" neišsipildys, ar kad pavyks visos kirmgraužos ir pan. O dėl kelionių toliau nei mėnulis, tai buvo paskatinta šaltojo karo lenktynių. Biudžetą kai nurėžė, NASA ir nebeatgavo jo tokio. Užtat dabar vos ne kasdien naudojames palydovų sukurta infrastruktūra. SpaceX irgi žada proveržį tyrinėjimuose, nes su tuo pačiu kiekiu pinigų, galėsi vos ne padvigubinti tyrimų skaičių. Gausi daugiau naudos, galėsi dar daugiau investuoti į skrydžius ir tyrinėjimus (na čia jei jau kalbėti apie medžiagų kūrimą, technologijų bandymus, to pačio 3D printerio galimybės kosmose, ateroidų panaudojimas ir t.t.).
Vytax 2017-10-05 21:18
Apie akmens pjaustymą ir gręžimą variniais įrankiais: https://www.youtube.com/watch?v=qeS5lrmyD74
AP0323 2017-10-05 23:13
“Kalbėdami apie bronzos amžių, nesuvokiame, kaip nelengva buvo ją gauti. Nei Egiptas, nei šumerų civilizacija savarankiškai bronzos sukuri negalėjo. Bronza – vario ir alavo lydinys. Norint ją gaminti, reikia dviejų rūšių rūdos ir sugebėti pasiekti 1084 ℃ temperatūrą, kad išsilydytų varis (alavas lydosi 232 ℃). Rūdos turtingų kalnų ir miškų, kurių medieną būtų galima naudoti kurui, nebuvo nei Egipte, nei pas šumerus” daugiau klausimų nei atsakymų apie Egiptą...
- 2017-10-05 23:45
Yra žinoma (norintiems žinoti), kad metalų mišiniai lydosi kitokiose temperatūrose, nei jų sudėtinės dalys. Be to, žinoma, kad išlydytame mažesnės temperatūros metale geba ištirpti aukštesnės lydymosi temperatūros metalas, nors temperatūra YRA žemesnė.
AAA000 2017-10-05 23:49
tu neiskerti i esme. esme tame, kad nieko grezt ir nereikejo. tas akmuo nera akmuo, o polimorfinis betonas. isverst matyt reiketu, kad suprastum - cia tiesiog isliejamas akmuo. tokia medziagu klase, kuri naturaliai buna skysta ir suakmeneja prie tam tikru salygu - pvz isdziovinus arba nedaug pasildzius, arba idejus kietintojo ir tampa vientisu akmeniu. idejo 10mm sakaliuka ir apliejo akmeniu. sakaliukas supuvo ir akmeny liko skyle. jei tau sudetinga isdeliot eilute penkis 10mm diametro sakaliukus ir apliet polimorfiniu betonu - nu tai galim toliau nebediskutuot - tada tikek, kad ten su ufonautiskais lazeriais greze sitai taip pat paaiskina labai lygius bloku suglaudimus. o blokai nevienodi, nes neturejo normaliu karkasu. dare pagal situacija. ir dabar megejai taip lieja betona.
AAA000 2017-10-06 00:10
tavo ziniai - mokslas nera ribotas riboti yra mokslo pasiekimu interpretuotojai - pvz tu ir dar - ne visada viska reikia irodyt, kad taip yra. yra ir kitu norimo dalyko realizavimo budu. galima pvz sugalvot veikimo metoda, kurio visi elementai atskirai yra irodomi. suskaidyt problema. tada tereikia tik tobulint atskirus elementus. tu sito irgi niekaip neisikerti elektromobilis yra butent toks dalykas kuris veikia, nes visi atskiri elementai egzistuoja ir jau yra mokslo sukurti. bet elektromobilis iki siol vis dar veikia nepakankamai gerai ir YRA kazkuo geresniu alternatyvu. pagrinde teliko tik vienas elementas - stringa akumuliatoriu tobulinimas. buvo mokslo suolis (ne tik akumuliatoriuose, istobulejo ir elektrines pavaros, atsirado dazniu keitikliai - sito nebuvo pries 100 metu) - ir elektromobiliai prisivijo alternatyvas net keliose srityse. BET dar neaplenke o tu jau trimituoji, kad pergale, nors is tikro tik atsirado siokia tokia ivairesne pasiula rinkoje