Gyvybei tinkamų planetų paieškos: paaiškėjo kaip ilgai kosmose gali išlikti vandenynas  (1)

Kalbant apie egzoplanetų tinkamumą gyvybei, dažnai kaip vienas iš svarbiausių komponentų įvardijamas skystas vanduo planetos paviršiuje. Pastaraisiais metais atrasta keletas planetų prie M spektrinės klasės nykštukių - už Saulę mažesnės masės raudonų žvaigždžių, - kurių masės ir spindulio duomenys leidžia spręsti, jog didelę jų masės dalį sudaro vanduo.

Gali būti, kad šių planetų paviršių dengia šimtų kilometrų gylio vandenynai.

Dabar skaitmeniniu modeliu apskaičiuota, kaip turėtų evoliucionuoti tokios planetos atmosfera, esant skirtingoms žvaigždės vėjo sąlygoms.

Paaiškėjo, kad Žemės dydžio planetoje prie Saulės tipo žvaigždės toks pasaulinis vandenynas gali išlikti labai ilgai, tačiau prie mažesnės žvaigždės, kurios būna santykinai aktyvesnės, esanti planeta atmosferos ir vandens gali netekti vos per milijardą metų.

Turint omeny, kad gyvybė Žemėje tik per kelis milijardus metų tapo daugialąste, toks laiko tarpas nėra labai ilgas. Šie rezultatai yra dar vienas smūgis hipotezėms apie gyvybei tinkamų planetų paieškas prie mažų žvaigždžių. Nors prie jų turėtume rasti daugybę planetų, mažai tikėtina, kad kuri nors iš jų bus tinkama gyvybei. Tyrimo rezultatai arXiv.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt

(11)
(0)
(11)

Komentarai (1)