Kaip atrodytų mūsų kasdienybė, jei kompiuteriu tegalėtume atlikti matematinius veiksmus, o naršyti internete ar žiūrėti filmus būtų neįmanoma? Kompiuterio pavadinimas kilęs iš žodžio, reiškiančio „skaičiuoti“ (angl. compute), jis būtų tik tam skirtas, jei ne keletas genialių žmonių, kurie įžvelgė šiame prietaise gerokai didesnį potencialą. Tarp jų buvo ir Ada Lovelace – pirmoji programuotoja pasaulyje, gyvenusi laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo.

A. Lovelace gimė 1815 m. Anglijoje. Nuo pat vaikystės jos išsilavinimui buvo skiriama labai daug dėmesio – jai buvo samdomi geriausi privatūs mokytojai. Priešingai nei kitos to meto mergaitės, A. Lovelace buvo mokoma tiksliųjų mokslų. Tokiu būdu ji susipažino su matematiku ir išradėju Charlesu Babagge`u. Talentinga mergina, matematikos entuziastė, netrukus gavo galimybę ir pati prisidėti prie naujausio jo projekto – analitinės mašino kūrimo.

Analitinė mašina turėjo būti universalus programuojamas mechaninis kompiuteris, galintis išspręsti bet kurį skaičiavimo uždavinį. A. Lovelace ne tik išvertė į anglų kalbą straipsnį, aprašantį šio prietaiso veikimą, bet ir pridėjo savo pačios užrašų, kurie apimtimi ir reikšmingumu pranoko patį straipsnį.

Štai viename komentarų ji detaliai aprašė instrukcijų seką, skirtą Bernulio skaičiams analitine mašina skaičiuoti. Tai buvo pirmasis pasaulyje kompiuteriui skirtas algoritmas. Negana to, moteris suvokė, kad sukūrus mašiną, apdorojančią skaičius, o tuos skaičius panaudojant kaip kitų reikšmių simbolius, galėtume manipuliuoti viskuo, kuo panorėsime: muzikos garsais, tekstu, vaizdais. Kitaip tariant, ji jau tada numatė prietaisų, panašių į šiuolaikinius kompiuterius, egzistavimą. Apie tai nebuvo pagalvojęs net pats analitinės mašinos kūrėjas Ch. Babagge`as. A. Lovelace buvo pirmasis žmogus, supratęs tikrąjį kompiuterių potencialą.

„Mokslo sriubos“ siužetas apie A. Lovelace

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Autoriai: Monika Miniotaitė

Komentarai (6)