Daugiau nei 12 metų Švedijoje rinkti duomenys rodo itin paprastą būdą net 33% sumažinti mirties tikimybę: tai ypač rekomenduojama vienišiems žmonėms  ()

Naminio gyvūnėlio atsiradimas namuose daugeliui yra papildomas darbas, išlaidos ar net laisvo judėjimo apribojimai. Vis tik švedų mokslininkai atlikę išsamią studiją pateikė įdomių įžvalgų, kodėl tam reikėtu ryžtis. Kodėl tai turi būti šuo. Ir žinoma, kaip tai veikia jūsų sveikatą.

Šių metų lapkričio 17 d. Švedijos Upsalos universiteto mokslininkai paskelbė ataskaitą, kurią jie apibendrino daugiau nei 12 metų rinktus duomenis, susijusius su švedų gyvenseną bei kiek ją įtkakoja namuose laikomas šuo Buvo pasirinkta 40-80 amžiaus grupė. Tai ta amžiaus grupė kuriai pradeda atsirasti tam tikri sveikatos sutrikimai. Ypač širdies ir kraujagyslių. 2016 metais Europoje net 45% mirties atvejų buvo susiję būtent su kraujotakos problemomis.

Mokslininkų atskaitos tašku tapo 2001 metai. Tai buvo metai, kai buvo priimti keli svarbūs šalies įstatymai. Pavyzdžiui, visi augintiniai turėjo būti privalomai tatuiruojami arba pažymimi mikroschema, taip juos įtraukiant į kurį nors iš dviejų valstybinių registrų. Kartu su šiuo veiksmu turėjo būti pildoma svarbi informacija. Pavyzdžiui kiek gyvūnėlis turi savininkų. Tad jei žmogus gyvena vienas, jis ir yra nurodomas kaip vienintelis šeimininkas. Jei atsiranda pora, registre ji yra įrašoma greta esamo savininko.

Pačių švedų sveikatą jau senai stebėjo bent keli registrai. Vienas jų, kiekvienam registruotam Švedijos gydymo sistemos pacientui, suteikia dešimties skaitmenų identifikacinį numerį. Pagal kurį registre matydavosi pilietybė, šeimyninis statusas bei mirties priežastis. Visa informacija apie apsilankymus pas gydytoją ar gydymo įstaigoje pažymima. Kitas kiek kuklesnis registras buvo dar 1958 metais pradėto ilgalaikio stebėjimo projekto registras, kuriame registruojami visi šalyje gimę dvyniai. Tam tikrais laiko intervalais, telefoninių apklausų būdų, jie apklausiami jų sveikatos būklei sužinoti.

Taigi duomenų bazė didelė. Iš viso tyrimo metu buvo surinkti ir išanalizuoti duomenys apie 3,4 milijono gyventojų. Tai skaičius žmonių, kurie iki tyrimo pradžios 2001 metais neturėjo jokių nustatytų ligų susijusių su širdimi arba kraujotaka.

„Labai įdomus mūsų tyrimo atradimas, kad turėjimas šunį kaip augintinį, veikė kaip apsauginis veiksnys vienišiems žmonėms. Ši grupė jau ankščiau buvo įvardinta kaip padidintos rizikos susirgti kraujotakos ligomis ar net nuo jų mirti, palyginus su gyvenančiais šeimose. Ir galbūt šuo gali būti svarbus šeimos narys. Rezultatai parodė, kad vieniši žmonės auginantys šunį net 33% sumažino tikimybę mirti, 11% mažesnė tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis lyginant su ta pačia grupe neturinčia šuns. Dar vienas svarbus pastebėjimas, kur kas labiau buvo apsaugoti tie, kurie augina šunis išvestus iš medžioklei skirtų rūšių“ - sakė vienas iš studijos autorių, Upsalos universiteto medicinos srities doktorantūros studentas, Mwenya Mubanga.

Tyrimas parodė ryšį, bet iki galo neatskleidė kodėl šunys taip veikia. Iš ankstesnių tyrimų yra iškeltos versijos, kad šuns auginimas nuima dalį streso, padidina fizinį aktyvumą, taip pat savininkai dažniau susiduria su šuns mikrobais ir taip galbūt stiprina savo imunitetą, o kartu ir sveikatą.

Pėdsekiai, terjerai, retriveriai ir panašūs šunys teigiamai veikė sveikatą, tuo tarpu mišrūnai arba žaisliniai šunys, kaip pvz: čihuahua, bolonės, špicai praktiškai nedarė jokios įtakos sveikatai tiriamų ligų požiūriu. Galbūt dėl jų priežiūros sąlygų. Jie labiau priklausomi nuo šeimininko norų nei šeimininkas turi koreguoti savo įpročius pagal šuns poreikius. Ko reikalauja didesni ir aktyvesni augintiniai.

Tyrimas parodė ir kelis įdomius Švedijos gyvenimo niuansus. Laikančių šunis amžiaus vidurkis siekė 52 metus, tuo tarpu nelaikančių vidurkis siekė 58 metus. Šunis laikantys žmonės yra linkę būti mažiau apgyvendintose teritorijose (57 prieš 74 gyventojus kvadratiniame kilometre). Iš galime matyti, kad vyresni ir labiau mieste gyvenantys neaugina augintinių.

 

Parengė Arnas Mulokas

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Arnas Mulokas

(9)
(0)
(9)

Komentarai ()