Nejaugi yra gyvūnų, kurie niekada nemiega? Tuo tiki pusė pasaulio žmonių, tačiau kaip yra iš tikrųjų? ()
Miegą mes laikome būdu smegenims pailsinti ir atstatyti – miego metu smegenys apdoroja prisiminimus, išvalo ląsteles nuo toksinų ir parengia mus naujai dienai. Tačiau net ir gyvūnams, kurie neturi smegenų, reikia miego. Biologai nustatė, kad, kaip ir žmonėms, medūzoms yra labai sunku pabusti ir atsikelti. Kadangi šie sutvėrimai yra labai žemai gyvūnų šeimos medyje, manoma, kad sugebėjimas miegoti medūzoms išsivystė itin anksti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkas ir miego specialistas iš Pensilvanijos universiteto Davidas Raizenas sako, kad miego galimybę turėjo jau patys pirmieji gyvūnai, gyvenę mūsų planetoje. Jo kolega iš Kalifornijos universiteto Williamas Joineris papildo, kad naujas tyrimas pakeitė tam tikrus ilgai gyvavusius įsitikinimus. Pavyzdžiui, kad miegui reikia centrinės nervų sistemos ir susietos nervų grandinės. Įrodymai iš kito neseniai atlikto tyrimo rodo, kad tam gali užtekti ir skeletinių raumenų (bent jau pelių atveju).
Vienas didžiausių iššūkių tiriant miegą, yra tai, kaip jis apibrėžiamas. Anot tyrimo autoriaus Paulo Sternbergo, pusė žmonių mano, kad visi sutvėrimai miega, o kita pusė – kad miega tik žmonės ir žinduoliai. Jis bei jo kolegos teigia, kad žuvys, musės ir net sliekai reguliariai nusnūsta. Žmonės ir kiti gyvūnai ilsisi dėl daugybės priežasčių – bet snaudimas nuo miego ženkliai skiriasi.
Pirma, kai mes miegame, mes nejuntame švelnaus stumtelėjimo bei silpnų garsų. W. Joineris sako, kad kai gyvūnas miega, norint kad jis ką pajustų, jį paliesti reikia stipriau – nei kai jis yra pabudęs. Tačiau miegantys iškart pabunda, kai, tarkime, iškrenta iš lovos – arba išgirsta stiprų garsą. Dar daugiau – jei žmogus vieną naktį pamiega mažiau, kitą naktį jis jau labiau nori miego. Todėl kiekvienas turi gauti pakankamai miego.
Žuvys, musės ir sliekai, kurie atitinka šiuos kriterijus, turi tam tikras smegenis, kur nervinės ląstelės yra susiformavusios į vieną darinį, kurios gali reguliuoti miegą. Tad trys studentai nusprendė išmėginti, ar paprasta medūza, kuri neturi smegenų, bet turi žiedo formos nervinę sistemą, gali miegoti. Ravi Nath, Claire Bedbrook ir Michaelas Abramsas pamėgino ištirti kelių rūšių Cassiopea genties medūzas, kurios mėgsta nejudėdamos plūduriuoti sekliuose tropiniuose vandenyse. Kaip ir koralai – tačiau priešingai nei dauguma medūzų – Cassiopea savo organizmuose turi dumblių, kurie suteikia jų organizmui maistinių medžiagų. Šių medūzų kūnai pulsuoja kartą per sekundę, dėl ko vanduo ir toliau keliauja per jų organizmą – ir taip į jų kūnus patenka maistas bei pašalinamos atliekos.
Kad aprašytų medūzų miegą, šie studentai sukonstravo akvariumus, kuriuose filmavimo kameros stebėjo 23 gyvūnų pulsavimą visą parą, ištisą savaitę. Naktį medūzų pulsavimas sulėtėdavo iki 39 pulsų per minutę, o dieną jis siekdavo 60 pulsų per minutę. Kad įsitikintų, ar medūzos išties miega, studentai iškėlė jas į paviršių ir stebėjo, kaip greitai jos plaukia į akvariumo dugną. Paaiškėjo, kad naktį į paviršių iškeltos medūzos buvo itin lėtos. Galiausiai jos nusigaudavo į akvariumo dugną, tačiau kai studentai jas po 30 sekundžių vėl iškeldavo, jos jau būdavo greitesnės ir greitai nusigaudavo į akvariumo dugną.
Tačiau ar medūzoms iš tiesų reikia tiek ir tokio pat miego, kaip ir žmonėms? Kad tai išsiaiškintų, studentai trikdydavo medūzų miegą pulsuodami link jų vandens sroves kas 20 minučių 6 ar 12 valandų intervalu – ir darydavo tai naktį. Medūzos kitą rytą nebebūdavo tokios aktyvios, o jeigu joms būdavo trikdomas miegas 12 valandų – dar mažiau aktyvios. Tačiau jos pilnai atsigaudavo kitą dieną.
Galiausiai tyrėjai davė medūzoms melatonino – miegą skatinančios medžiagos – nuo kurio medūzos netrukdavo užmigti. Tad buvo prieita prie išvados, kad medūzos miega lygiai taip pat, kaip ir žmonės.
Kopenhagos universiteto neuromokslininkas Andersas Garmas nėra tuo įsitikinęs. Anot jo, tai nėra miegas tikrąja to žodžio prasme – kol nepažvelgiama į tai, kas vyksta organizmo nervų sistemoje. Jis teigia, kad gali būti ir kitų mechanizmų, kurie paaiškintų šį elgesį. Pavyzdžiui, pulsavimo dažniui įtakos gali turėti šviesa.
O kiti pritaria studentams. W. Joineris sako, kad tyrimo autoriai gerai atliko darbą, pademonstruodami kaip medūzos išpildo vieną pamatinių – miego – kriterijų. Cheryl van Buskirk iš Kalifornijos valstijos universiteto prideda, kad šie duomenys stipriai gvildena miego klausimą Cassiopea medūzose.
Negana to, tyrimas atskleidžia, kad ne tik smegenims reikia miego, bet ir pavienėms nervinėms ląstelėms.
Ateityje tyrėjai ketina aiškintis, ar miego reikia kempėms, kurios yra dar žemiau gyvūnų šeimos medyje, nei medūzos.
Parengta pagal „ScienceMag“.
