Tiesiog sunkiai suvokiama šiukšlių krūva, kuri Lietuvos teritoriją viršija 25 kartus: štai ką darome su savo gimtąja planeta (Video)  (7)

Ramiajame vandenyne plūduriuojanti Didžioji plastiko šiukšlių dėmė tankėja. Milžiniškas iš plastiko šiukšlių sudarytas plūduras šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje dabar užima 1,6 mln. kvadratinių kilometrų, arba tiek, kiek užimtų 24,5 Lietuvos. O paskutiniu tyrimu nustatyta, kad šios dėmės tankis yra nuo 4 iki 16 kartų didesnis, nei manyta iki šiol, rašo livescience.com.

Mokslininkai tokius duomenis pateikė išanalizavę plastiko šiukšlių sankaupas Ramiajame vandenyne tarp Kalifornijos ir Havajų valstijų. Jie nustatė, kad plastiko dėmėje turėtų būti 79 000 tonų plastiko. Arba 1,8 trln. Atskirų plastiko šiukšlių. Arba po 250 šiukšlių vienetų kiekvienam planetos gyventojui.

Be to, mažyčių plastiko dalelių, vadinamų mikroplastiku, koncentracija nuo praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio išaugo eksponentiškai. Aštuntajame dešimtmetyje kvadratiniame kilometre vandenyno buvo 0,4 kg plastiko, dabar skaičius išaugo iki 1,23 kg kvadratiniame kilometre, tvirtina mokslininkai.

Taip pat buvo analizuojamas vandenyne plūduriuojančių šiukšlių dydis. Didesnės nei 5 cm skersmens šiukšlės sudaro daugiau nei 75 proc. visos šiukšlių dėmės masės, tačiau dalelių kiekiu mikroplastikas yra gerokai gausesnis ir sudaro didžiąją dalį iš minėtų 1,8 trln. šiukšlių vienetų, sakė Vandenyno išvalymo fondo vyriausiasis tyrėjas, pagrindinis pastarojo tyrimo autorius Laurentas Lebretonas. Fondo tikslas – sukurti technologijas, kurios leistų išgauti panaudojimui tinkamą plastiką iš šios šiukšlių salos.

„Didžiosios šiukšlių dėmės užterštumas plastiku yra kur kas didesnis, nei tikėtasi. Tyrimo rezultatai kelia nerimą ir patvirtina, kad būtina skubiai imtis veiksmų situacijai pataisyti“, – sakė moksininkas.

Oru ir vandeniu

Vandenyno išvalymo fondą 2013 m. įsteigė olandas išradėjas Boyaras Slatas, to metu buvęs vos 18 metų. Už paskutinį tyrimą iš dalies buvo apmokėta visuomeninio finansavimo kampanijos 2014 m. surinktomis lėšomis (surinkti 2 mln. JAV dolerių), sakė B. Slatas, antrasis tyrimo autorius.

Mokslininkai ne tik dėkoja žmonėms, padėjusiems apmokėti tiriamuosius darbus, bet ir žvejui Taylorui Swiftui, kuris padėjo sukonstruoti „megatinklus“, naudotus pirmosios ekspedicijos metu ir išskleistus iš laivo „RV Ocean Starr“.

Kai tik fondas surinko reikiamus pinigus ir turėjo įrangą, mokslininkai atliko pirmąsias žvalgybines užduotis Ramiajame vandenyne ir 2015 bei 2016 m. aplankė gigantiškąjį šiukšlių plūdurą, kad geriau suprastų, apie kokius plastiko kiekius eina kalba. Šių misijų metu 18 skirtingų laivų net 652 kartus užmetė plastiko gaudymo tikslus, žvalgybinę misiją iš oro atliko ir lėktuvas „C-130 Hercules“.

Surinkę vandens mėginius „mes taip pat atlikome kiekybinius laboratorinius eksperimentus, siekdami apibūdinti ir suprasti jūroje surinkto plūdraus plastiko fizikines savybes. Galų gale sukūrėme skaitinį modelį, papildantį mūsų aplinkoje surinktus duomenis. Tai leido gauti daugiau įžvalgų apie dėmės sudėtį ir dinamiką“, – sakė L.Lebretonas.

Duomenys parodė, kad plastikas sudaro 99,9 proc. šios šiukšlių dėmės. Bent 46 proc. viso šio plastiko sudaro žvejybiniai tinklai. Mažesni plastikiniai daiktai būna suirę į daleles, tačiau mokslininkams nemenką dalį jų pavyko identifikuoti: indeliai, buteliai, dangteliai, pakavimo juostos, virvės. Ant penkiasdešimties daiktų netgi pavyko perskaityti atspausdintas datas: vienas plastiko gabalas plūduriavo nuo 1977 metų, septyni pagaminti devintajame dešimtmetyje, 17 dešimtajame dešimtmetyje, 24 pirmame jau šio amžiaus dešimtmetyje ir tik viena šiukšlė pagaminta po 2010 metų.

„Plūduriuojančios šiukšlės daugiausiai sudarytos iš kieto, storo polietileno ir polipropileno fragmentų bei nebetinkamos naudoti žvejybinės įrangos“, – sakė L. Lebretonas.

Kieno tai plastikas?

Mokslininkų duomenimis, plastikas šioje dėmėje yra atkeliavęs ir iš jūrinių, ir iš sausumos šaltinių, dalį jo sudaro ir 2011 metais Japoniją, Tohoku nusiaubusio cunamio nuplautos šiukšlės.

„Sausumoje taikant geresnę šiukšlių tvarkymo praktiką ir skatinant nebevartoti vienkartinių plastikinių daiktų (pvz., vandens butelių) galima būtų sumažinti į jūrą ateisiančiais metais sutekėsiančio plastiko bangą. Vandenyne galėtų padėti geresnės žvejybos ir akvakultūros pramonės technologijos, leidžiančios surinkti pamestą įrangą“, – sakė L. Lebretonas.

Plūduriuojantis plastikas gali būti žalingas jūrų gyventojams, kurie gali įsipainioti į šiukšles. Gyvūnai netgi gali praryti mažesnius šiukšlių gabalėlius ir dėl to kyla grėsmė nugaišti badu: plastikas užstringa skrandyje ir neteikia jokios mitybinės vertės. Be to, plūduriuojantis plastikas gali užteršti gyvūnų organizmus chemiškai patvariais organiniais teršalais, kurių randama 84 procentuose viso plastiko, kurį mokslininkai surinko savo tinklais.

Patvirtino ir dėmės atradėjas

Faktą, kad didžioji šiukšlių dėmė auga, netrukus patvirtins ir kitas tyrimas. Jo autorius – kapitonas Charlesas Moore'as, kuris pirmasis šią dėmę ir atrado 1997 metais.

Jis pažymėjo itin didelį ankstesnių prognozių ir naujausių tyrimų duomenų parodytą plūduriuojančio sąvartyno tankio skirtumą – 4-16 kartų didesnį nei manyta iki šiol. Kapitono teigimu, skirtumo priežastis yra anksčiau tyrimams naudotų metodų skirtumai. Kai kurie mokslininkai skaičiavo tik didesnius plastiko gabalus, dėl kurių tikrasis šiukšlių dėmės tankis buvo įvertintas nepakankamai tiksliai. Kiti mokslininkai į savo įvertinimus įtraukė kiek įmanoma daugiau plastiko, ypač mikroplastiko, dalelių, taip sudarydami kur kas tikslesnį vaizdą, sakė C. Moore'as.

Nepaisant statistinių skirtumų, esminis pastarojo tyrimo rezultatas yra tas, jog bėgant laikui šiukšlių dėmės tankis tik didėja. „Savo šiukšlėmis mes naikiname vandenyną“, – sakė jis.

Tyrimą publikavo recenzuojamas leidinys „Scientific Reports“.

Aut. teisės: 15min.lt

(57)
(1)
(56)

Komentarai (7)